Abstract
Straipsnyje pateikiamas balsavimo Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimuose tyrimas, kuriame makrolygiu gilinamasi į rinkimų rezultatus ir jų priežastis. Remiantis statistine dviejų laikotarpių (1997–2000 m. ir 2002–2007 m.) duomenų analize, siekiama paaiškinti balsavimo už savivaldoje ir nacionalinėje vyriausybėje dominuojančias partijas (du atskiri analizės atvejai) pokyčius, lyginant su prieš tai buvusiais rinkimais. Pagrindinės straipsnio hipotezės remiasi ekonominio balsavimo teorija: tikrinama, ar blogėjanti /gerėjanti ekonomikos būklė turi įtakos šių partijų gautiems balsams savivaldos tarybų rinkimuose. Papildomai tikrinamos su politiniais ir instituciniais veiksniais susijusios hipotezės: siekiama nustatyti, ar priklausomybė nacionalinei vyriausybei (tik savivaldoje dominuojančių partijų atveju), rinkiminio aktyvumo ir fragmentacijos kaita turi reikšmės partijų gautų balsų pokyčiams. Aptinkama, kad nedarbo lygio kaitos veiksnys padeda paaiškinti savivaldoje dominuojančių partijų gautų balsų pokyčius ekonominės būklės gerėjimo laikotarpiu, tačiau nėra reikšmingas jai blogėjant. Nacionalinėje valdžioje dominuojanti partija savivaldos rinkimuose yra vienareikšmiškai baudžiama blogėjant ekonominei situacijai, tačiau ekonomikai gerėjant tos partijos gautų balsų vidutinis pokytis neišsiskiria. TS-LKD 1997–2000 m. ir LSDP 2002–2007 m. gautų balsų pokyčių dispersiją politiniai instituciniai veiksniai (visų pirma, rinkiminio aktyvumo kaita) padeda paaiškinti geriau nei ekonominiai.
Highlights
Ekonomikos įtaka balsavimui: tarp akivaizdaus ryšio ir sąlygiškumoViename iš svarbiausių ekonominio balsavimo teorijos veikalų Edwardas R
Considering weak party identification and cleavage-based voting, it may appear applicable for the post-communist democracies: if not economy, what can explain the dynamics of voting for the incumbent and non-incumbent parties? macro-level analysis of national elections in these countries faces the problem of very small samples
Research of voting in the post-communist democracies usually takes a path of regional voting analysis
Summary
Viename iš svarbiausių ekonominio balsavimo teorijos veikalų Edwardas R. Valdančiosios partijos (partijų) atsakomybės hipotezės testavimas nėra vienintelė įmanoma ekonominio balsavimo tyrimų strategija (nors jai tikrinti ir yra skirta didžioji dalis tokių darbų). Sąlyginė ekonominio balsavimo hipotezė rasti daugiau paramos teiginiui, kad valdančiosios partijos rinkimuose pasirodo geriau, jeigu ekonomikos rasti daugiau paramos teiginiui, kad tam tikri partijų „tipai“ rinkimuose pasirodo geriau, jeigu ekonomikos būklė gerėja?. A. Tuckeris argumentuoja, kad tikėtiniau, jog rinkėjai apdovanos / nubaus būtent ją, o ne visą koaliciją ar mažesniuosius partnerius (nes atsakomybė už vyriausybės vykdomą politiką tenka visų pirma jai)[26]. A. Tuckeris taip pat pabrėžia nevienodą rinkimų svarbą: ekonomika teoriškai turi turėti daugiau įtakos rinkimuose, kuriuose renkami atstovai į pagal valstybės konstitucinę sandarą ir de facto nusistovėjusius valdžios santykius dominuojančią instituciją, nes būtent jai aiškiausiai priskiriama atsakomybė už vykdomą politiką[27]. (vienas galimų pajamų rodiklio variantų) aiškinant ekonominį balsavimą Lietuvoje yra netgi tinkamesnis rodiklis nei infliacija (vienas iš „didžiojo dvejeto“), nes jis rodo realią perkamąją galią, o infliacijai įtakos turi centrinio banko politika[30]
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Free) 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call
