Balio Sruogos Dievų miškas kaip (savita) antropologinė studija

Vigmantas Butkus,Artūras Šeškus

doi:10.15388/litera.2010.1.7717

Abstract

The beginning of the article shortly overlooks the diversity of literary and anthropological relations. Afterwards, focus is made on some general methodological principles of socio-cultural anthropology revealed in Clifford Geertz’s, James Clifford’s, Harvey Russell Bernard’s, Vytis Čiubrinskas’s and other anthropologists’ works that are applicable for analysis of “The Forest of Gods” by Balys Sruoga.Furthermore, the article analyses “The Forest of Gods” by Balys Sruoga as a non-ordinary, specificanthropological study. Sruoga is introduced as a distinctive anthropologically-oriented observer who is “involved” in a forced procedure of participant observation. “The Forest of Gods” is compared to ethnographic texts written in a thick description manner. In conclusion the author of “The Forest of Gods” is both “a native” (a prisoner of the concentration camp experiencing all the hardships) and “an anthropologist” (who acts as an outside observer, a curious collector of information). He reflects the so-called anthropological emic viewpoint (seeing the world as an informant) as well as the etic viewpoint (having the anthropologist’s point of view). “The Forest of Gods” is an example demonstrating that, according to Paul Rabinow, the science of anthropology and fiction are to be considered not contradictory but complementary means of analysis.

Highlights

Afterwards, focus is made on some general methodological principles of socio-cultural anthropology revealed in Clifford Geertz’s, James Clifford’s, Harvey Russell Bernard’s, Vytis Čiubrinskas’s and other anthropologists’ works that are applicable for analysis of “The Forest of Gods” by Balys Sruoga
In conclusion the author of “The Forest of Gods” is both “a native” and “an anthropologist”
“The Forest of Gods” is an example demonstrating that, according to Paul Rabinow, the science of anthropology and fiction are to be considered not contradictory but complementary means of analysis

Summary

Šiaulių universiteto Literatūrologijos studijų programos magistrantas

Literatūros ir antropologijos santykiai yra itin daugiaplaniai, plėtoti ir tebeplėtojami, ko gero, visais įmanomais rakursais ir būdais. Lauko tyrimo metu antropologas privalo ne tik 1) surinkti, užrašyti kuo daugiau ir kuo patikimesnės informacijos apie tiriamą visuomenę, bet ir 2) susigyventi su ta visuomene, sugebėti surinktą informaciją taikyti praktiškai, o paskui 3) ją dar ir reflektuoti, lyginti su savo paties visuomene, kultūra ar ir kitomis kultūromis, gautus tyrimo rezultatus pateikti kaip smulkų sistemingą aprašą[18]. Šitoks informacijos užrašymo būdas yra vadinamas tirštuoju aprašymu: „tai – kiek įmanoma objektyvus, o kartu asmeniškas aprašymas, kurį atlieka antropologas, siekdamas suprasti tiriamos kultūros tiesioginio dalyvio požiūrį.“20 Siekdamas laikytis detalumo principo, antropologas, pasak Harvio Russello Bernardo, turėtų netgi bendraudamas su vietiniais čia pat žymėtis pokalbio gaires, kad tekste viskas atsispindėtų kuo autentiškiau ir adekvačiau: „kuo greičiau pavyksta užrašyti savo pastebėjimus, tuo daugiau detalių yra perkeliama į tekstą“21. Toliau tikina Bernardas, vien už(si)rašinėti nepakanka: surinkta nauja informacija kasdien turi būti peržiūrėta, susisteminta, kad duomenys nepasimestų, būtų aiškūs ir suprantami

Antropologiška Balio Sruogos laikysena lageryje

Dievų miškas ir tirštasis etnografinis aprašymas

Išvadų link

Summary