Abstract
Straipsnyje aptariama aukštojo mokslo plėtra ir jos įtaka akademinės didaktikos raidai. Pateikiami argumentai, rodantys, kad Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje įvyko reikšmingų struktūrinių ir funkcinių pokyčių, kurie neišvengiamai turėjo įtakos dėstytojų veiklos pobūdžiui, ir akademinei didaktikai. Tačiau, nepaisant įvykusių esminių pokyčių, dėl įvairių straipsnyje nurodomų priežasčių daliai visuomenės susiformavo menkai pasikeitusio aukštojo mokslo įvaizdis. Be subjektyvių tokį įvaizdį nulėmusių veiksnių, egzistuoja ir objektyvūs veiksniai, galintys turėti ilgalaikių negatyvių padarinių tolesnei Lietuvos aukštojo mokslo sistemos raidai.
Highlights
T iek Lietuvos pedagoginėje bendruomenėje, tiek plačiojoje visuomenėje tai aprimsta, tai ir vėl su nauja jėga įsiplieskia diskusijos- ar vyks ta šalies aukštojo mokslo sistemos kaita? Ar pakankamai spartus pokyčių tempas? Ar aka deminės reformos vyksta reikiama linkme? Dažnai pasigirsta nuomonių, kad aukštasis mokslas reformuojamas pernelyg lėtai, akade minės srities plėtra atsilieka tiek nuo pokyčių kitose švietimo sistemos grandyse, tiek nuo bendrosios visuomenės raidos
Dabar jie- visateisiai aka deminės bendruomenės nariai, ir dėstytojai pri valo prisitaikyti prie jų iš mokyklos atsineštų žinių ir turimų gebėjimų lygio
Dėstytojai vis dažniau bus priversti traktuoti studentus kaip savo klien tus, tačiau situaciją apsunkina dar ir tai, kad dėl masinio aukštojo mokslo pobūdžio aukš tųjų mokyklų klientų interesai vis labiau dife rencijuojasi ir tampa vis sunkiau juos tenkinti
Summary
Profesorius habilituotas socialinių mokslų (edukologijos) daktaras Vilniaus pedagoginis universitetas Studentų g. 39, LT-08106 Vilnius. Straipsnyje aptariama aukštojo mokslo plėtra ir jos įtaka akademinės didaktikos raidai. Pateikia mi argumentai, rodantys, kad Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje įvyko reikšmingų struktūrinių ir funkcinių pokyčių, kurie neišvengiamai turėjo įtakos dėstytojų veiklos pobūdžiui, ir akademi nei didaktikai. Nepaisant įvykusių esminių pokyčių, dėl įvairių straipsnyje nurodomų prie žasčių daliai visuomenės susiformavo menkai pasikeitusio aukštojo mokslo įvaizdis. Kad aukštasis mokslas reformuojamas pernelyg lėtai, akade minės srities plėtra atsilieka tiek nuo pokyčių kitose švietimo sistemos grandyse, tiek nuo bendrosios visuomenės raidos. Prisi minus dar ir universitetinę autonomiją bei eg zistuojantį akademinės savivaldos modelį, tam pa aišku, kad įgyvendinti aukštojo mokslo sis temos pokyčius itin sudėtinga. Mūsų tyri mo objektas yra aukštojo mokslo plėtros ir aka deminės didaktikos santykis. Kad per laikotarpį, praėjusį nuo Nepriklausomybės atgavimo, Lietuvos aukšta sis mokslas išgyveno reikšmingų struktūrinių ir funkcinių pokyčių. Nepretenduodami į perdėm išsamią ir visa apimančią analizę, stengsimės įvardyti ir glaustai pakomentuoti kai kuriuos, mūsų manymu, svarbiausius pokyčius
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Free) 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call
