Abstract
Tekste, skirtame Jacques’o Derrida mirties dešimtmečio minėjimui, bandoma kai kuriais aspektais apmąstyti jo filosofijos santykį su religija. Différance ir „pėdsako“ sąvokų pagrindu aptariama laiko ir erdvės problematika, tradicinė „graikiško“ ir „žydiško“ mąstymo priešprieša interpretuojama kaip įtampa tarp onto-teologinės prezencijos ir mesianinio pažado; akcentuojamas pačios dekonstrukcijos „mesianiškumas“.
Highlights
help to reflect on the categories of time and space
Jewish” ways of thinking is treated as a tension between an onto-theological presence
SummaryThe essay, dedicated to the 10th anniversary of Jacques Derrida’s passing, attempts to consider some of the aspects of his views on religion
Summary
Skirtame Jacques’o Derrida mirties dešimtmečio minėjimui, bandoma kai kuriais aspektais apmąstyti jo filosofijos santykį su religija. Husserlis daro kažką labai panašaus: jo „gyvenamoji dabartis“ pasirodo kaip tam tikras besiskleidžiantis kažkas (turinys?) tarp atsiradimo ir išnykimo, retencijos, kuri patiriama kaip praeities momentas dabartyje (galima pasinaudoti „kometos uodegos“ metafora, nepamirštant, jog tam, kad pamatytume kometos uodegą, ji turi pirma pro mus praskristi), kaip tai, kas „ką tik dabar buvo“, ir numatomos protencijos. Šis mįslingas „istorijos istoriškumas“, mano požiūriu, nurodo svarbų (o gal net vos įžiūrimą) skirtumą tarp praeities ir ateities traktavimo, išryškėjantį kaip Derrida požiūris į biblinę jo tautos istoriją (ir kartu į visą tikrovę, nes tai, iš esmės yra jo „ontologija“). Antrojo atėjimo, ar Mesijo atėjimo viltis, jei ji gali būti „įvardyta“ taip, kad yra „žinoma, kas įvardijama, kai sakoma „prisikėlimas“ – tikėjimas nėra grynas tikėjimas. Kurio nebegalima painioti su onto-teologijos Dievu ar žmogumi“ (Derrida 1992a: 343)
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Free) 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call
