Abstract
The article‘s topic is relevant, because the importance of trade credit constantly increases. Trade credit can be one of the most important preconditions for the competitiveness of the enterprise and business development. There is a lack of scientific sources in the field of estimation of trade credit risk – there is no any particular, simple to use methodology to assess company trade credit risk. 
 The aim of the article – to compose a methodology of assessment company trade credit risk for Lithuanian small and medium enterprises.
 In the article, following scientific sources approach, the advantages, risks and key financial and non-financial trade credit risk factors were identified. Based on the scientific sources and expert evaluation, the methodology of company trade credit risk assessment was created. The methodology is based on 10 key indicators identified by the experts. 12 financial ratios and non-financial indicators are being used – current and quick ratio, gross and net profit margin, Altman Z model, debt ratio, stock and debtors turnover, enterprise age, reputation, number and dynamics of employees. The indicators have been scored. The highest possible score is 100.
 The research approves that the methodology suits to be used in practice. It is simple, reliable, cheap, non-time consuming; it is easy to collect data, the data is being formalized and quantified. The disadvantages of methodology – the data is not always reliable and some ratios are of different importance in the different economic sectors. The methodology should be modified to adapt for the different sectors of business.
Highlights
Dalia DaujotaitėVerslo įmonių konkurencingumo iššūkiai verčia nuolat analizuoti rinką ir sudaryti kuo palankesnes atsiskaitymo sąlygas
There is a lack of scientific sources in the field
The methodology is based on 10 key indicators identified by the experts
Summary
Verslo įmonių konkurencingumo iššūkiai verčia nuolat analizuoti rinką ir sudaryti kuo palankesnes atsiskaitymo sąlygas. Užsienio šalių autoriai daugiau gilinasi į prekinio kredito teorijas (Paul (2007), Bastos ir Pindado (2007), Berlin (2003), Petersen ir Rajan (1997) ir kt.), analizuoja apmokėjimo vėlavimo priežastis (Paul ir Boden (2012)), kredito rizikos veiksnius (Graham (2000)), pateikia finansinių įstaigų kliento kredito rizikos vertinimo metodikas (Костюченко (2010), Жарикова (2010)). Kad Lietuvoje nėra sukurtos vieningos prekinio kredito rizikos vertinimo metodikos, kurią galėtų taikyti Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo įmonės. Tyrimo tikslas – sukurti įmonės prekinio kredito rizikos įvertinimo metodiką, tinkamą taikyti Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms. Kaip banko paskolos, koncepciją reikėtų atmesti ir traktuoti prekinį kreditą taip, kaip siūlo Pridotkienė ir Snieškienė (2011): „prekinis kreditas – tai nefinansinių paslaugų įmonės prekių pardavimas prekybos partneriui, kai už parduodamas prekes atsiskaitoma po tam tikro iš anksto sutarto laikotarpio mainais tikintis tam tikros materialios ir nematerialios naudos.“. Suteikdamas prekinį kreditą su dviem apmokėjimo sąlygomis (sumokant anksčiau ir gaunant nuolaidą arba sumokant be nuolaidos pasibaigus sulygtam kredito terminui) tiekėjas gali surinkti vertingą informaciją apie kliento kreditingumą ir finansinę gerovę, įvertindamas jo mokėjimo įpročius bei galimybę pasinaudoti ankstyvesnio apmokėjimo teikiamais privalumais (Paul, 2007)
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Free) 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call
