Abstract
The suicide rate is increasing in Lithuania, therefore it is very important to estimate the reasons of suicides in the target age groups. The aim of this study was to appraise the social environment, chronic illness and some demographic characteristics as the suicidal risk factors in elderly. The suicidal risk was assessed by Purpose in Life Test, Beck Hopelessness Scale, Chronic Illness Problem Inventory and a Semi-structured interview. Sixty chronically ill subjects from 60 to 80 years old were assessed, 30 of them residing privately or with their families, and other 30 - in governmental institutions for the care of elderly. The suicidal risk in the elderly was estimated as high. Various chronic illnesses caused problems in daily and social activity, interrupted relationships with family members and friends. Elderly residing in boarding houses experienced significantly lower feeling of the purpose in life, higher hopelessness level and more severe psychosocial problems. Singleness, absence of children and/or grandchildren decreased the psychological well-being and enhanced suicidal risk in elderly, especially those residing in boarding houses.
Highlights
„Gyvenimo kokybės" terminas, vis dažniau minimas mokslinėje literatūroje, kol kas dar nėra tiksliai apibrėžtas
Lietuvoje pagyvenusių ir senų žmo nių savižudybės dar nesusilaukė visuomenės susirūpinimo ir specialistų dėmesio
2. Pagyvenusių žmonių suicidinei rizikai įta ką daro socialinės aplinkos veiksnys - gy venančių globos namuose suicidinė rizika statistiškai patikimai didesnė nei gyvenan čių savo namuose: a) globos namų gyventojai yra pasyves ni, drovesni, mažiau socialiai aktyvūs, turi daugiau bendravimo su šeimos nariais ir draugais problemų nei gy venantys savo namuose; b) globos namuose gyvenančių pagyve nusio amžiaus žmonių nevilties lygis aukštesnis nei gyvenančių savo na muose; e) pagyvenusių žmonių, gyvenančių glo bos namuose, pasitenkinimas gyveni mu mažesnis nei gyvenančių savo na muose
Summary
„Gyvenimo kokybės" terminas, vis dažniau minimas mokslinėje literatūroje, kol kas dar nėra tiksliai apibrėžtas. Kad pagyvenusių žmonių, gyvenančių savo namuose ir gyve nančių globos namuose, suicidinė rizika yra nevienoda. Pagyvenusių žmonių globos na mų gyventojų (II gr.) suicidinė rizika dides nė, negu gyvenančių savo namuose (l gr.).
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Free) 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call
