Abstract
Straipsnyje aptariama autoriaus pozicijos raiška asmeniniais įvardžiais lietuvių mokslo kalbos tekstyne CorALit. Pasitelkus kiekybinę ir kokybinę analizę, tiriami asmeninių įvardžių aš ir mes bei jų dažniausių gramatinių formų vartosenos ypatumai biomedicinos, humanitarinių, socialinių, fizinių ir technologinių mokslų srityse. Tyrimas parodė, kad tiek vienaskaitinė, tiek daugiskaitinė autoriaus pozicijos raiška asmeniniais įvardžiais tiksliųjų mokslų tekstuose yra retesnė nei humanitariniuose. Straipsnyje taip pat apžvelgiami dažniausi ekskliuzyvinio ir inkliuzyvinio mes tipai, jų kiekybinis pasiskirstymas tarp skirtingų mokslo sričių. Humanitarai ir socialinių mokslų atstovai pirmenybę teikia inkliuzyviniam mes, o biomedicinos, fizikos ir technologinių mokslų srityse dominuoja ekskliuzyvinio mes vartosena. Neretai tikslią mes reikšmę yra sunku nustatyti, o dviprasmiška mes interpretacija moksliniame tekste gali turėti persvazinį efektą. Tyrimu atkreipiamas dėmesys ir į palyginti retą akademiniuose tekstuose įvardžio jūs vartoseną, nurodančią autoriaus ir skaitytojo santykį. Tiesioginis ryšys su skaitytoju atsiranda akademiniuose žanruose, kur teksto autorius pasirenka dialoginę (plačiąja prasme) rašymo formą ir kalba su skaitytoju. Paprastai autoriaus vaidmuo yra dominuojantis – kreipdamasis į skaitytoją, jis globoja jį, moko, pataria, kartais imperatyviai nurodo, ką būtina padaryti. Dažniausiai adresatas jūs nėra konkretus ir vartojamas neapibrėžta reikšme.
Highlights
The focus of the paper is the use of personal pronouns as a means of author stance expression in the Corpus Academicum Lithuanicum representing a variety of academic genres in five science areas (Biomedical sciences, Humanities, Physical sciences, Social sciences, Technological sciences)
When the pronoun does occur in scientific discourse it might be interpreted as an emphasized expression of the author stance
Scientists in the humanities and social sciences prefer the inclusive communal we, whereas researchers in biomedical, physical and technological sciences favour the exclusive we which primarily refers to the authors themselves or to the academic community
Summary
Pastarųjų dešimtmečių akademinio diskurso tyrimuose atkreiptas dėmesys į tai, kad mokslinio teksto autorius, anksčiau linkęs būti nematomas tekste ir užleisti vietą tyrimo objektui ir gautiems rezultatams, ima atviriau reikšti savo poziciją įvairiomis kalbinėmis ir retorinėmis priemonėmis, kurti savitą santykį su skaitytoju. Fløttum (2009) autoriaus pozicijos raišką asmeniniu įvardžiu aš moksliniuose straipsniuose tyrinėjo ne tik tarpkalbiniu (norvegų, prancūzų ir anglų kalbos) aspektu, bet ir pagal atskiras mokslo kryptis (ekonomikos ir kalbotyros[3]). Autoriaus požiūris į teksto turinį aiškiausiai pabrėžiamas asmeniniais įvardžiais aš ir eksliuzyviniu mes, o vienas iš būdų išreikšti autoriaus požiūrį į skaitytoją yra įtraukti jį į diskursą kaip lygiavertį narį, vartojant inkliuzyvinį mes arba tiesiogiai kreipiantis į jį ir taip kuriant su juo dialogą (Hyland 2005, 53-54). Solidarumo su skaitytojais aspektą pastebi ir Harwoodas (2005a), tačiau jis asmeninių įvardžių vartosenoje taip pat akcentuoja ir teksto autorių siekį pabrėžti savo indėlį į mokslą, savotišką savęs, kaip tyrėjo, reklamą mokslo erdvėje. Jų vartosenos kiekybiniai ir kokybiniai aspektai mokslo tekstuose jau yra nemažai tyrinėti, tačiau lietuvių akademinė kalba šiuo požiūriu dar nėra itin išsamiai ištirta. Šio straipsnio tikslas yra plačiau apžvelgti asmeninių įvardžių vartosenos tendencijas lietuvių mokslo kalboje, nustatyti, koks šių įvardžių vaidmuo atskirų mokslo sričių tekstuose, aptarti būdingiausius vartojimo atvejus
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Free) 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call
