Abstract
Docentė socialinių mokslų (edukologijos) daktarėVilniaus universiteto Edukologijos katedraUniversiteto g. 9/1, LT-01513 VilniusTel. (8 5) 2 66 76 25El. paštas: lilija.duobliene@fsf.vu.ltStraipsnyje, remiantis ugdymo filosofų apmąstymais, analizuojamas požiūris į daugiakultūriškumo ir tautinio tapatumo ugdymo santykį įvairiose valstybėse, ypač tose, kuriose jau susikūrusi brandi informacinė visuomenė, akivaizdus naujo tipo – hibridinio tapatumo – fenomenas. Svarstoma, kaip ir kodėl informacinė visuomenė prisideda prie naujo tipo tapatumo įtvirtinimo, o remiantis kritinės pedagogikos autoriais, bandoma atskleisti, kodėl tokioje visuomenėje, kuriantis naujam tapatumui, daug dėmesio turi būti skiriama kritiškumui ugdyti, ideologijoms atpažinti. Remiantis Lietuvos teoretikų įžvalgomis, apibūdinamas konservatyvus jų požiūris siekiant išsaugoti pamatines tautos vertybes, o atlikus bendrojo lavinimo bendrųjų programų pilietinio ugdymo kontent analizę, atskleidžiamas dviprasmiškas Lietuvos švietimo politikų požiūris į tautinį ugdymą.
Highlights
Lilija DuoblienėStraipsnyje, remiantis ugdymo filosofų apmąstymais, analizuojamas požiūris į daugiakultūriškumo ir tautinio tapatumo ugdymo santykį įvairiose valstybėse, ypač tose, kuriose jau susikūrusi brandi informacinė visuomenė, akivaizdus naujo tipo – hibridinio tapatumo – fenomenas
The article deals with a problem of multicultural education, emphasizing the problem of national identity in the knowledge society
The new idea of hybridical identity in the context of knowledge society is discussed in the perspective of critical pedagogy, trying to find out, how knowledge society transforms the phenomenon of identity
Summary
Straipsnyje, remiantis ugdymo filosofų apmąstymais, analizuojamas požiūris į daugiakultūriškumo ir tautinio tapatumo ugdymo santykį įvairiose valstybėse, ypač tose, kuriose jau susikūrusi brandi informacinė visuomenė, akivaizdus naujo tipo – hibridinio tapatumo – fenomenas. Remiantis teorine literatūra, bus analizuojamas požiūris į daugiakultūriškumo ir tautinio tapatumo ugdymo santykį kitose valstybėse, ypač tose, kuriose yra susikūrusi brandi informacinė visuomenė, o, remiantis Lietuvos bendrųjų programų pilietinio ugdymo kontent analize, – Lietuvos švietimo politikų dėmesys tautiniam ugdymui. Postmodernioji globalizacijos visuomenė dėl vis didesnės žmonių ir idėjų migracijos kultūras teritoriškai išsklaido ir sykiu suartina, taigi vyksta dvipusis procesas. Jos atitinkamai veikia socialines ir etnines kultūras ir toliau brėždamos ribas ir diskriminuodamos tas grupes, kurios yra nepageidaujamos globalios kultūros procesui bei valstybių politikams, siekiantiems užtikrinti globalizacijos proceso ir nacionalinės politikos dermę lengviausiomis priemonėmis.
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a callDisclaimer: All third-party content on this website/platform is and will remain the property of their respective owners and is provided on "as is" basis without any warranties, express or implied. Use of third-party content does not indicate any affiliation, sponsorship with or endorsement by them. Any references to third-party content is to identify the corresponding services and shall be considered fair use under The CopyrightLaw.
