Abstract
Profesorius Habilituotas socialinių mokslų daktarasVilniaus universitetoFilosofijos fakulteto Sociologijos katedraEl. paštas: zenonas.norkus@fsf.vu.ltStraipsnyje pateikiami Lietuvos aukštųjų mokyklų veiklos lauko ekonominių, socialinių ir politinių veiksnių analizės apmatai, parengti atliekant Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių jo strateginiam planui analizę. Straipsnyje ginčijamos Lietuvos žiniasklaidoje tiražuojamos klišės apie Lietuvos aukštojo mokslo sistemos neefektyvumą: (1) Lietuvos aukštojo mokslo sistema yra ekonomiškai efektyviausia Europoje, nes joje pačios mažiausios vieno specialisto rengimo sąnaudos. (2) Lietuvos aukštojo mokslo sistema nėra neefektyvi socialiai, nes net baigę žemos kokybės studijas absolventai įgyja optimalų Lietuvoje įsitvirtinančio neoliberalaus kapitalizmo sąlygomis bendrojo intelektinio kapitalo kiekį arba pasirengia karjerai emigracijoje. (3) Didžiausia aukštojo mokslo politikos klaida, padaryta pirmaisiais pokomunistinės transformacijos dešimtmečiais, – nacionalinio universiteto statuso nesuteikimas Vilniaus universitetui, užkirtęs kelią Lietuvoje turėti ne tik liaudies universitetus, bet ir bent vieną tyrimų universitetą.
Highlights
The article provides the outline for analysis
This outline was prepared while making the strengths
The paper disputes several clichés about inefficiencies circulating in the Lithuanian mass media
Summary
Straipsnyje pateikiami Lietuvos aukštųjų mokyklų veiklos lauko ekonominių, socialinių ir politinių veiksnių analizės apmatai, parengti atliekant Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių jo strateginiam planui analizę. Kad jo pagrindas iki paties plano sudarymo atliekama situacijos analizė, kurios tikslas – išaiškinti organizacijos sandaros ir išteklių, taip pat išorinės aplinkos nulemtas jos stiprybes, silpnybes, galimybes ir grėsmes. Tačiau SSGG analizė pagal jos taisykles turi apimti ne tik stiprybes, silpnybes, galimybes ir grėsmes, kylančias iš organizacijos vidaus. Pastaruoju metu Lietuvoje vienam valstybės finansuojamam studentui skiriamos lėšos yra nuo trijų iki dešimties kartų mažesnės nei ES šalyse, o pagal mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros išlaidas Lietuva užima vieną iš paskutiniųjų vietų ES, kartu Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje pagal aukštąjį išsilavinimą įgijusių 20–29 metų amžiaus asmenų skaičių. Vykstanti studijų reforma ekonominį jos efektyvumą vargu ar bepadidins, o gali tik sumažinti
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Free) 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call
