Abstract
Didėjant sergamumui plaučių vėžiu Lietuvoje ir pasaulyje išlieka aktualus gydymo efektyvumo gerinimas. Plaučių vėžys dažniausiai diagnozuojamas vyresniame amžiuje. Nesmulkialąstelis plaučių vėžys sudaro apie 85 %, o smulkialąstelis plaučių vėžys – 15 % visų diagnozuotų plaučio vėžio atvejų. Apie 25 % naujai diagnozuotų nesmulkialąstelio plaučio vėžio atvejų būna I–II stadijos, kitais atvejais, deja, nustatomas vietiškai ar atokiai išplitęs plaučių vėžys, kai chirurginis gydymas negalimas. Ankstyvų stadijų nesmulkialąstelio plaučių vėžio gydymas pradedamas nuo radikalios rezekcinės operacijos, jeigu leidžia ligonio būklė. Po operacijos taikoma adjuvantinė chemoterapija platinos preparatais kartu su etopozidu. Nagrinėti 82 IB–IIIA stadijos nesmulkialąsteliu plaučių vėžių sergantys ligoniai, kuriems atlikta radikali rezekcinė operacija ir paskesnė adjuvantinė chemoterapija. Pooperaciniu 1–2 metų laikotarpiu liga progresavo 22 ligoniams (27 %), o 60-iai ligonių (73 %) buvo ligos remisija. Atsižvelgus į šiuos duomenis būtini papildomi DNR tyrimai, kurie leistų individualizuoti gydymą bei pagerinti jo rezultatus.
Highlights
Sergamumas plaučių vėžiu Lietuvoje ir pasaulyje didėja, reikalaudamas vis didesnių gydymo išlaidų
Lietuvos vyrų mirtingumas nuo plaučių vėžio siekia 80,4 / 100 000 gyventojų ir užima pirmą vietą tarp mirusiųjų Lietuvoje nuo vėžio, moterų – 16,0 / 100 000 gyventojų ir užima ketvirtą vietą
Naviko progresavimas ir atsparumas gydymui yra didžiausios kliūtys siekiant pagerinti nesmulkialąstelio plaučių vėžio gydymo rezultatus
Summary
Sergamumas plaučių vėžiu Lietuvoje ir pasaulyje didėja, reikalaudamas vis didesnių gydymo išlaidų. Sergančių ankstyvų stadijų nesmulkialąsteliu plaučių vėžiu ligonių gydymas pradedamas nuo radikalios rezekcinės operacijos, o pooperacinis gydymas daugiausia pagrįstas platinos preparatų terapija, todėl svarbu atskirti neveiksmingą platinai grupę, kad ateityje, progresavus ligai, būtų numatytas gydymas be platinos preparatų. Atsižvelgus į jau atliktus klinikinius tyrimus, kai įtraukus ERCC1 ir RRM1 genus bei pagal jų raišką parinkus gydymą gauti palankūs rezultatai [14, 15], ir autorių duomenimis tikslinga atlikti papildomus molekulinius tyrimus DNR pažaidų reparacijos sistemos genų raiškai nustatyti planuojant naviko molekulinę diagnostiką, individualų ligonių pooperacinį gydymą, taip parenkant optimalią gydymo schemą po ligos progresavimo taikant chemoterapiją, siekiant geriausių gydymo rezultatų ir prognozuojant galimą tolesnę ligos eigą.
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Free) 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call
