Abstract
Naujausi diskurso tyrimai rodo, kad parlamento diskursas laikytinas viena formaliausių ir savo normas turinčių politinio diskurso atmainų. Šis diskursas apibrėžiamas specifiniais konteksto bruožais, t. y. vieta, dalyviais ir tematika, o jo tyrimai neatskiriami nuo konteksto analizės. Konteksto analizė kalbotyroje sietina su sistemine funkcine gramatika, kurioje kalba suprantama kaip „socialinis semiotinis“ reiškinys, tirtinas konkrečiame socialiniame kontekste. Straipsnyje aprašomu tyrimu siekiama parodyti sisteminių funkcinių parametrų svarbą parlamento diskurso analizei. Empiriniai tyrimo duomenys rinkti iš transkribuotų Didžiosios Britanijos Bendruomenių rūmų ir Latvijos Seimo debatų. Analizė atskleidė tam tikrų leksikos vartojimo panašumų anglų ir latvių kalbose, pavyzdžiui, abiejų šalių parlamentarai vartoja sustabarėjusių mandagumo pasakymų ir veiksmažodinių junginių, laikytinų indeksinėmis struktūromis. Vis dėlto konteksto analizės metodas, taikytas laikantis sisteminės funkcinės tradicijų, iškėlė netikėtų konteksto kategorijų apibrėžties ir sampratos nenuoseklumų. Tyrimo išvadose teigiama, jog tolesnė sisteminės funkcinės teorijos sėkmė priklausys nuo to, ar tyrėjams pavyks tiksliau apibrėžti konteksto analizės parametrus.
Highlights
Along with the development of the linguistic enterprise of discourse analysis, considerable effort has been made to explore parliamentary language as a sub-domain of political discourse
The goal of the present analysis is to investigate the implications of the contextual approach to discourse analysis found within Systemic Functional Linguistics
The present research has been carried out to demonstrate the applicability of the systemic functional frameworks of register analysis to the study of parliamentary discourse
Summary
Along with the development of the linguistic enterprise of discourse analysis, considerable effort has been made to explore parliamentary language as a sub-domain of political discourse. Apart from the much studied British parliamentary discourse (Bayley 2004; Chilton, Schäffner 2002; Van Dijk 2004; Ilie 2000; 2003), studies of the features of Swedish, Italian and German parliamentary language (Bayley 2004), parliamentary language in Austria, the Netherlands and Switzerland (Steiner 2004), as well as that in Brussels (Alvarez-Benito et al 2009) have been carried out. – It is the most formal and institutionalized variety of political discourse; – It displays fixed, recurrent communication patterns which both shape and restrict the mode of communication; – It requires a contextual approach of analysis. It is the latter that is the focus of the present research. Two different linguistic domains are used as empirical data – samples of parliamentary spoken texts of the Parliament of Latvia (Saeima) as contrasted with those of one of the oldest parliaments in Europe – the British House of Commons
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call
