Abstract
There are radical and moderated trends in Buber’s thought and its interpretation. The aim of this article is to present moderated interpretation of the notion of dialog in Bubers philosophy. Such interpretation is treated as parallel to radical T. Sodeika’s interpretation. From the perspective of phenomenology, this article analyzes possibilities to distinguish communication and dialog, examines what role plays experience and encounter in the dialog, how I-Thou relationship establishes space and time of the dialog.
Highlights
Mintautas GutauskasStraipsnyje skiriamos radikalioji ir nuosaikioji Martino Buberio mąstymo ir Buberio interpretacijų kryptys.
Nes, remdamiesi Buberiu, intersubjektyvaus pasaulio konstitucijoje galime pastebėti ne tik subjektyvumą kaip santykį ir dialogą lemiantį dalyką, bet „tarp“ (inter), kuris dažnai praleidžiamas kaip neturiningas dalykas, neteikiantis turiningų apibrėžčių ir nefiksuojamas bendroje prasmėje.
Todėl Buberio filosofija dažnai pasirodo prieštaringa – dialogo įvykis yra kas kita nei įprastybė, jis iššoka iš kasdienių sąryšių tinklo, tačiau jis taip pat yra kasdienybės ir „tikrojo gyvenimo“ sritis.
Summary
Straipsnyje skiriamos radikalioji ir nuosaikioji Martino Buberio mąstymo ir Buberio interpretacijų kryptys. Nes, remdamiesi Buberiu, intersubjektyvaus pasaulio konstitucijoje galime pastebėti ne tik subjektyvumą kaip santykį ir dialogą lemiantį dalyką, bet „tarp“ (inter), kuris dažnai praleidžiamas kaip neturiningas dalykas, neteikiantis turiningų apibrėžčių ir nefiksuojamas bendroje prasmėje. Todėl Buberio filosofija dažnai pasirodo prieštaringa – dialogo įvykis yra kas kita nei įprastybė, jis iššoka iš kasdienių sąryšių tinklo, tačiau jis taip pat yra kasdienybės ir „tikrojo gyvenimo“ sritis. Tačiau kai Buberis klausia, kur atsiduria žmogus, išsivadavęs iš Aš–Tai pančių, atsako: „Ne tame, kas tauru, herojiška, šventa, ne kokiame nors Arba–Arba, o tik menkoje kasdienybės rūstybėje ir kasdienybės malonėje, su ja aš turiu reikalą toje pačioje „tikrovėje“, kurios reikalai ir įsipareigojimai mane saisto.“15 Taigi, Aš–Tu, susitikimo, dialogo įvykis ne išmeta iš pasaulio, bet steigia pasaulį „tarp“ pagrindu ir jį pratęsia. Nors įvykio faktiškumas išryškinamas negatyviuoju keliu kaip proveržis, kasdienybės pertrūkis, jis grąžina prie tos pačios kasdienybės, atverdamas dialoginio ir monologinio buvimo su kitais perspektyvą
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Similar Papers
Disclaimer: All third-party content on this website/platform is and will remain the property of their respective owners and is provided on "as is" basis without any warranties, express or implied. Use of third-party content does not indicate any affiliation, sponsorship with or endorsement by them. Any references to third-party content is to identify the corresponding services and shall be considered fair use under The CopyrightLaw.