Abstract
Edukologijos doktorantėVilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Edukologijos katedraUniversiteto g. 9/1, LT-01513 Vilnius. Tel. (8 5) 266 76 25El. paštas: nomedacerniauskaite@gmail.comStraipsnyje siekiama pateikti tikslesnę alternatyvaus ugdymo sampratą, nes ji gali būti labai įvairi ir priklausyti nuo alternatyvios mokyklos keliamų tikslų ir aplinkos, kurioje ji veikia. Kiekviena alternatyvaus ugdymo samprata savitai išryškina alternatyvaus ugdymo kriterijus, kuriais remiantis gali būti modeliuojama alternatyvi mokykla ir jos ugdymo sistema, atliepianti pačius įvairiausius besimokančiojo ugdymo(si) poreikius bendrojo ugdymo mokykloje, taip pat tuos alternatyvaus ugdymo kriterijus, kurie galėtų tapti postūmiu bendrojo ugdymo mokyklų kaitai. Alternatyvus ugdymas, kurio mokymo(si) priemonių (ir metodų) įvairovė suteikia galimybę prisitaikyti prie kiekvieno mokinio individualių poreikių, sudaro galimybes įsigyti pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą tiems, kuriems keblu tai padaryti tradicinėje bendrojo ugdymo mokykloje.
Highlights
Dabar vis labiau pabrėžiama individualizuota ugdymo(si) programa, teorijos ir praktikos vienovė bei mokinių pasirinkimo laisvė (Wagner, Wonacott, Jackson, 2005; Doran, 2005; Targamadzė, 2010; Johns, 2012), daug rečiau autoriai mini skirtingą filosofinę ar metodologinę prieigą: šiuo atveju dažniausiai minimos įvairių religinių bendruomenių mokyklos, kurios savo veiklą grindžia tam tikra religine metodologine prieiga
These criteria have an influence on the motivation of learning/teaching among school students of an alternative school, on the quality of (self-)education; they address the requirements imposed by contemporary society
Summary
Straipsnyje siekiama pateikti tikslesnę alternatyvaus ugdymo sampratą, nes ji gali būti labai įvairi ir priklausyti nuo alternatyvios mokyklos keliamų tikslų ir aplinkos, kurioje ji veikia. Alternatyvus ugdy mas, kurio mokymo(si) priemonių (ir metodų) įvairovė suteikia galimybę prisitaikyti prie kiekvieno mokinio individualių poreikių, sudaro galimybes įsigyti pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą tiems, kuriems keblu tai padaryti tradicinėje bendrojo ugdymo mokykloje. Poreikis, kurio ypač ugdymo(si) metodų įvairovė suteikia didesnę galimybę prisitaikyti prie kiekvieno mokinio individualių poreikių ir įsigyti pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą tiems, kuriems keblu tai padaryti tradicinėje bendrojo ugdymo mokykloje (Zweig, 2003). JAV atliktas nacionalinis alternatyvių mokyklų tyrimas, kuriuo buvo siekiama nustatyti šių mokyklų įtaką rizikos grupės jaunimo mokymo(si) pasiekimams (Lehr, Moreau, Lange, Lanners, 2004). Atskleidžiančių bendrojo ugdymo mokyklose kylančias problemas bei nagrinėjančių mokinių mokymosi motyvacijos klausimus (Butkienė, Kepalaitė (1996), Jonynienė (1998), Ručinskienė (1998), Kaluinaitė (2001, 2007), Dahin (2002), Lehr, Moreau, Lange, Lanners E. Straipsnyje vadovautasi sisteminiu principu – pokyčiai sistemoje ar jos dalyje turi įtakos visai sistemai ir / ar jos dalims (plačiau žiūrėti Targamadzė, 2010, 13)
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a callDisclaimer: All third-party content on this website/platform is and will remain the property of their respective owners and is provided on "as is" basis without any warranties, express or implied. Use of third-party content does not indicate any affiliation, sponsorship with or endorsement by them. Any references to third-party content is to identify the corresponding services and shall be considered fair use under The CopyrightLaw.
