Abstract
Straipsnyje siekiama įvertinti Žalgirio problemų, susijusių su mūšio eiga, suvokimą naujausioje lenkų istoriografijoje, visų pirma 2010 m. veikale „Lenkijos ir Lietuvos karas su Vokiečių ordinu 1409–1411 metais“. Vertinimo pagrindu pasirinktos Sveno Ekdahlio metodinės nuostatos – būtinybė vadovautis griežta šaltinių kritika ir Viduramžių karybos realijomis. Lenkų autorių „Lenkijos ir Lietuvos kare“ yra aptariami visi reikšmingi mūšio klausimai, vis dėlto esminių mūšio eigos momentų klausimais liekama prie nuomonės, jog patikimiausias šaltinis yra Dlugošo „Analai“. Užsiminus apie specifinę karybos sritį, „Lenkijos ir Lietuvos kare“ pripažįstama būtinybė gilintis į kariuomenės sandarą ir jos mūšio taktiką. Tačiau vadovautis Ekdahlio siūlomu modeliu, pagal kurį per silpnos savarankiškai veikti vėliavos buvo sutelkiamos į kovos pulkus („Schlachthaufen“), o pastarieji – į tris ešelonus („Treffen“), vis dar nesiryžtama ir vėliava tebelaikoma taktiniu vienetu. Taip pat neapsisprendžiama, ar priimti Ekdahlio ir Nadolskio nustatytą kovos rikiuotę pleištu, kuri, šalia rikiavimosi keliomis eilėmis, paliekama kaip viena iš galimų alternatyvų. Todėl konstatuotina, kad, nepaisant dalinės pažangos, „Lenkijos ir Lietuvos kare“ nenutolta nuo tradicinės S. M. Kuczyńskio mūšio versijos. Čia Dlugošo ar „Polskos Ludowos“ apžavai?
Highlights
Iš Ekdahlio išvardytų Viduramžių mūšio taktikai svarbiausi yraVerbruggen, 2002 (1. leid.: De Krijgskunst in West-Europa in de Middeleeuwen (IXe tot Begin XIVe), Brussel, 1954)
Šiuolaikinės žalgiristikos uždavinys aiškus – mitų puoselėjimui priešpriešinti mokslinę mūšio rekonstrukciją
Atkreipęs dėmesį į Dlugošo pastabą, jog retos šios vėliavos eilės[103] buvo papildytos samdiniais, Kwiatkowskis, įžvelgęs, kad to reikėjo norint išlaikyti tam tikrą rikuotę, rašo: „Tai būtų stiprus argumentas, kad vėliavos buvo ne tik organizaciniai vienetai, bet lygiai taip pat ir taktiniai .“104 Nesusimąstyta, kad rikiuotės nė kiek ne mažiau reikėtų laikytis ir esant kovos pulko sudėtyje
Summary
Verbruggen, 2002 (1. leid.: De Krijgskunst in West-Europa in de Middeleeuwen (IXe tot Begin XIVe), Brussel, 1954)
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a callDisclaimer: All third-party content on this website/platform is and will remain the property of their respective owners and is provided on "as is" basis without any warranties, express or implied. Use of third-party content does not indicate any affiliation, sponsorship with or endorsement by them. Any references to third-party content is to identify the corresponding services and shall be considered fair use under The CopyrightLaw.
