Abstract
XVI a. pradžioje kylant rašytinei kultūrai, susidarė sąlygos tyčinėms ar netyčinėms raštų klastotėms atsirasti. Dar Pirmajame Lietuvos Statute už valdovo raštų klastojimą buvo numatyta mirties bausmė. Tačiau raštininkai, nebijodami gresiančios bausmės, vis tiek klastodavo dokumentus. Amžininkai, susidūrę su klastotėmis, turėdavo imtis dokumento ekspertizės. Ne visi falsifikatai amžininkų buvo išaiškinti ir atpažinti, todėl šiandien istorikai ir istorinių šaltinių leidėjai susiduria su falsifikatais. Pasitaiko atvejų, kai istorikas neatpažįsta, nepatikrina ar nepastebi falsifikato ir jis atsiduria įvairiuose leidiniuose kaip originalas. Kartais falsifikatas publikuojamas keletą kartų, o remiantis juo, istoriografijoje atsiranda faktinių klaidų. Vienas tokių falsifikato pavyzdžių – tai Aleksandro Jogailaičio 1506 m. kovo 22 d. privilegija Onai Masalskienei ir trims jos sūnums. Šiame straipsnyje, pasitelkus pagalbinius istorijos mokslus, tikrinant istorinius faktus, aiškinamasi, ar ši privilegija gali būti falsifikatas.
Highlights
Summary The circumstances and conditions for either deliberate or unintentional falsifications of documents were created at the beginning of the sixteenth century with the sudden growth of the culture of literacy
Contemporary historians and publishers are burdened with the possibility of finding such documents
After applying the diplomatic method and thorough formal analysis, it has been revealed that the quoted privilege is a falsification
Summary
Jei ši privilegija yra falsifikatas, tai kam ir kodėl reikėjo tokio dokumento XVIII a.? LDK falsifikatus nagrinėjo Laimontas Karalius[8] ir Raimonda Ragauskienė[9], o Andrejus Ryčkovas įrodė, kad dar iki Pirmojo Lietuvos Statuto už valdovo raštų klastojimą buvo taikoma mirties bausmė, vėliau ši nuostata neprarado savo svarbos ir buvo įrašyta į Statutą[10]. Pradžios rejestrą ir įrodė, kad jis yra falsifikuotas (į Lietuvos Metriką įrašytas tarp 1503 ir 1505 m.). Pradžios asmenis, vietoves ir dokumentus, kurie galėtų paliudyti mūsų tiriamą privilegiją, buvo pasitelktas LDK kanceliarijos archyvas – Lietuvos Metrika (LM). A. Stankevičius teigia, kad Vyriausiojo Tribunolo knygose buvo falsifikuojami dokumentai, ypač tai darė raštininkai, tačiau jis neaptaria, kaip į Vyriausiojo Tribunolo knygas patekdavo XVI a.
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Free) 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call
