Abstract
here are a number of adverbialized individual words and adverbs without suffixes in Lithuanian slang and non-normative language. Most of them are assimilated borrowings adapted to the language system. Adaptive adverbialization of borrowed adverbs is determined by certain systemic features which are related to the territorial dialects of the Lithuanian language and the standart language. When the Slavic formants of the borrowed individual words are phonetically adapted, analogous hybrid derivatives with that formant are already available in Lithuanian slang. There are few adverbs derived from the singular nominative case. There are also few adverbs derived from the conjugation forms of the verb, mostly the forms are borrowed from informal Russian language. There are a number of borrowed adverbs without formants: there are mostly phonetically, graphically adapted borrowings from Russian language; borrowings of this type are rare from English and German languages. The analysis found that the adaptive features of the slang adverbs are determined by systemic regularities. Slang adverbs are adapted phonetically and graphically according to the principle of substitution of foreign phonemes as close as possible to their own. Slang lexicon tends to copy standart language models and integrate into Lithuanian language derivative and flexic paradigms.
Highlights
)3 adaptuojama keliais variantais fonetiškai ir grafiškai reikšmėmis ‘pakvaišti’4 ir prieveiksmiška reikšme ‘nieko sau!; geriau nereikia’
Norminamos bendrinės kalbos prieveiksmių raidai būdingi įvairūs komplikuoti reiškiniai, nes pereinantis ar perėjęs į prieveiksmį žodis kinta ne tik morfologiškai, bet ir fonetiškai, semantiškai
Zaprasta ‘lengvai, paprastai’: Ardosi zaprasta.varztai su atviortke,o trys rankeneles su replem // Sudomint zaprasta, tik kur paskui tokius dėt?
Summary
Prieveiksmis yra pati dinamiškiausia kalbos dalis ir pasižymi nepaprasta įvai rove. Lingvistinėje literatūroje pirmiausiai akcentuojamas prieveiksmio požymis – nekaitymas (laipsnuojama tik dalis prieveiksmių): prieveiksmis baigiasi darybos formantu, darybos pamato priesaga, tiesiog kamienu, darybos pamato galūne, kuri neturi galūnės vaidmens (LKG II 1971, 425; Paulauskienė 1994, 378). Arba vidaus einamasis vietininkas, laikomas tarmiška ypatybe (Ulvydas 1967, 19–25; DLKG 2005, 68), bet dalis bendrinėje kalboje (ypač grožinėje literatūroje, taip pat ir vertimuose) vartojamų tokių žodžių yra praradę tarminį atspalvį ir vartojami kaip prieveiksmiai Kurie pagal analogiją pasidaryti jau lietuvių kalboje su formantu -om, nes tokių prieveiksmių rusų kalboje nėra: našarom ‘dykai’ Vulgarizmas gali būti eufemizuojamas įvairiais hibridiniais dariniais: pipiec, pipec; vamzdiec, vamzdec; kabzdiec, kabzdec; šie hibridai taip pat morfologiškai adaptuojami tipišku vardažodžių baigmeniu -as: vamzdiecas, vamzdecas; pipiecas, pipecas.Nenorminėje kalboje gana paplitęs dar vienas prieveiksmis su šiuo formantu: kapiec, kapec Žargone su šiuo baigmeniu vartojami tik du reti, morfologiškai neadaptuoti, skolinti prieveiksmiai: chujovato reikšme ‘blogai, nekas’ Žargone taip pat yra daiktavardžių, kurie, be savo kaip d aiktavardžio pagrindinių reikšmių, gali būti vartojami prieveiksmiškai vardininko linksniu kaip predikatyviniai prieveiksmiai Enantiosemišką (priešingą) prieveiksmišką reikšmę ‘puikiai, įspūdingai’: Eik tu sau, pyzda! Aš sakiau, kad laimės, nieks netikėjo!
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a callDisclaimer: All third-party content on this website/platform is and will remain the property of their respective owners and is provided on "as is" basis without any warranties, express or implied. Use of third-party content does not indicate any affiliation, sponsorship with or endorsement by them. Any references to third-party content is to identify the corresponding services and shall be considered fair use under The CopyrightLaw.
