Abstract
The general differential cues for palatalization of consonants based on their acoustical properties are examined. The study discusses [i]-type palatalization (the variant of secondary articulation) characteristic of Lithuanian, however, a broader field of meanings of the concept of palatalization is also presented in the beginning. The acoustical cues for palatalization are related to the peculiarities of the articulation of the hard and soft (non-palatalized and palatalized) consonants. F2 locus is examined as the most simply defined parameter differentiating the hard and soft consonants. For the interpretation of the tendencies of differences between the F2-loci values for the hard and soft consonants, the perturbation theory is applied. The spectral qualities of consonants can also indicate palatalization, with different success for different cases. There is a fair correspondence between the F2 locus and F2 extracted from the spectrum of a consonant. For the interpretation of the spectral qualites, the model of two connected tubes (representing roughly the configuration of vocal tract characteristic of the majority of consonants) is applied; in addition to the perturbation theory. Different level of coupling between the two resonators is noted, for hard and soft consonants. This allows the corresponding spectral parameters indicating the level to work as supplementary acoustical cues for palatalization.DOI: http://dx.doi.org/10.5755/j01.sal.0.21.2073
Highlights
Akustiniai priebalsių palatalizacijos požymiaiAkustiniai palatalizacijos požymiai siejami su kietųjų ir minkštųjų priebalsių artikuliacijos ypatumais
Straipsnio autorius yra rašęs apie sonantų ir sprogstamųjų priebalsių lokusus (Ambrazevičius, 2010; 2012), o čia pateikiamos bendresnės žinios apie skiriamuosius akustinius įvairių priebalsių palatalizacijos požymius, siūlomi jų nustatymo metodai, aptariami lietuvių kalbos priebalsių pavyzdžiai
The acoustical cues for palatalization are related to the peculiarities of the articulation of the hard and soft consonants
Summary
Akustiniai palatalizacijos požymiai siejami su kietųjų ir minkštųjų priebalsių artikuliacijos ypatumais. Spektro savybės nagrinėjamos naudojant dviejų sujungtų ertmių modelį, kuris atspindi daugeliui priebalsių būdingą vokalinio trakto konfigūraciją. Pažymimas nevienodas šių ertmių sąveikos stiprumas kietųjų ir minkštųjų priebalsių atveju. Rodančius šios sąveikos stiprumą, galima laikyti skiriamaisiais palatalizacijos požymiais. Lietuvių kalbos priebalsių palatalizacija akustiniu požiūriu iki šiol mažai tyrinėta. Vis dėlto tiriant kitas kalbas jau išsiaiškinta, kad skiriamieji kietųjų ir minkštųjų priebalsių požymiai yra kokybiniai, t. Lietuvių kalbininkai taip pat yra pastebėję, kad kietųjų ir minkštųjų priebalsių spektrai skiriasi (Kliukienė, 1994; Dereškevičiūtė, Kazlauskienė, 2009). Straipsnio autorius yra rašęs apie sonantų ir sprogstamųjų priebalsių lokusus (Ambrazevičius, 2010; 2012), o čia pateikiamos bendresnės žinios apie skiriamuosius akustinius įvairių priebalsių palatalizacijos požymius, siūlomi jų nustatymo metodai, aptariami lietuvių kalbos priebalsių pavyzdžiai
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a callDisclaimer: All third-party content on this website/platform is and will remain the property of their respective owners and is provided on "as is" basis without any warranties, express or implied. Use of third-party content does not indicate any affiliation, sponsorship with or endorsement by them. Any references to third-party content is to identify the corresponding services and shall be considered fair use under The CopyrightLaw.
