Abstract

SUSAKO ŠNEKTOS, VARTOJAMOS NIU DŽERSYJE, VYRIŠKOSIOS GIMINĖS VIENSKIEMENIŲ DAIKTAVARDŽIŲ KIRČIAVIMASSantraukaSlavų akcentologijoje akcentinės paradigmos d teorija yra kontraversiška dėl keleto priežasčių, visų pirma dėl garso įrašų iš tarmių, kuriose manoma, kad ji turėtų egzistuoti, trūkumo. Straipsnyje problema nagrinėjama remiantis kroatų kalbos čakavų tarmės Susako šnektos, kurioje, kaip žinoma, akcentinė paradigma d egzistuoja (plg. Hamm et al. 1956), įrašais, atliktais Niu Džersyje, kur uždaroje bendruomenėje gyvena emigravusi į JAV dauguma Susako salos gyventojų. Tyrimas parodė, kad Susako tarmės vartotojai Niu Džersyje yra išlaikę a.p. d kirčiavimo modelį, tačiau tiek šiai paradigmai priklausą, tiek ir kiti daiktavardžiai paklūsta apibendrinimo bei analogijos reiškiniams dėl kitų kroatų kalbos tarmių, o ypač dėl bendrinės kalbos įtakos. Straipsnyje pateikiamas aprašas iš esmės sutampa su duodamu veikale Hamm et al. 1956, tačiau yra ir skirtumų: nurodoma daugiau oksitoninių a.p. d žodžių refleksų; teigiama, kad vienskiemeniuose žodžiuose neoakūtą pakeitęs cirkumfleksas, taigi ilgojo kamieno a.p. b žodžiai neskiriami nuo atitinkamų a.p. d žodžių: ir vieniems, ir kitiems būdingos baritoninės cirkumfleksinės vardininko ir oksitoninės netiesioginių linksnių formos; tuo tarpu daugumoje trumpojo kamieno žodžių a.p. d ir a.p. b skiriamos: a.p. d būdingas šaknies balsio pailgėjimas ir cirkumfleksas vardininko formoje, o a.p. b – trumpas kirčiuotas balsis šaknyje.

Talk to us

Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have

Schedule a call

Disclaimer: All third-party content on this website/platform is and will remain the property of their respective owners and is provided on "as is" basis without any warranties, express or implied. Use of third-party content does not indicate any affiliation, sponsorship with or endorsement by them. Any references to third-party content is to identify the corresponding services and shall be considered fair use under The CopyrightLaw.