Abstract
MagistrantėVilniaus universitetoBendrosios psichologijos katedraUniversiteto g. 9/1, LT-01513 VilniusEl. paštas: raminta.seniunaite@gmail.comSocialinių mokslų daktarė docentėVilniaus universitetoBendrosios psichologijos katedraUniversiteto g. 9/1, LT-01513 VilniusEl. paštas: birute.pociute@fsf.vu.ltPrasti matematikos mokymosi rezultatai, neigiama matematikos mokymosi nuostata, mokinių nerimas matematikos pamokose ir nepasitikėjimas savo gebėjimais sprendžiant matematikos užduotis yra viena iš rimčiausių šiuolaikinės mokyklos problemų. Tyrimo tikslas – ištirti 10–16 metų mokinių nuostatos dėl matematikos ir metakognityvaus sąmoningumo raišką ir sąsają. Tyrime dalyvavo 168 vienos Vilniaus gimnazijos 4–9 klasių mokiniai. Gauti tyrimo rezultatai parodė, kad nuostata dėl matematikos mokymosi teigiamai susijusi su metakognityviu sąmoningumu, saviveiksmingumu, akademiniais pasiekimais ir statistiškai reikšmingai skiriasi atsižvelgiant i mokinių amžių ir lytį. Daugialypė tiesinė regresija parodė, kad matematikos mokymosi nuostata leidžia nuspėti akademinius pasiekimus, o metakognityvus sąmoningumas – nuostatą dėl matematikos. Remiantis tyrimo rezultatais, metakognityvaus sąmoningumo ugdymu gali būti formuojama labiau teigiama nuostata dėl matematikos mokymosi.
Highlights
Klausimyno, skirto matuoti nuostatą dėl matematikos, skalių ir poskalių suderinamumo koeficientas šiame ir originaliame tyrime
Tolesnei analizei visi tirti mokiniai suskirstyti į trijų lygių grupes pagal nuostatos dėl matematikos ir metakognityvaus sąmoningumo raišką: pirmą grupę sudarė tie mokiniai, kurių nuostatos dėl matematikos ir metakognityvaus sąmoningumo raiška yra žema; antra grupė – tie mokiniai, kurių nuostatos dėl matematikos bei metakognityvaus sąmoningumo raiška yra vidutinė; trečiai grupei priskirti mokiniai, kurių nuostatos dėl matematikos bei metakognityvaus sąmoningumo raiška yra aukšto lygio
Kad įvairūs autoriai skiria tiek nuostatos dėl matematikos, tiek metakognityvaus sąmoningumo struktūras sudarančius komponentus, kurių vertė ir reikšmė tiek sprendžiant uždavinius, tiek formuojant pačią nuostatą ir metakognityvų sąmoningumą yra nevienoda
Summary
Neigiama matematikos mokymosi nuostata, mokinių nerimas matematikos pamokose ir nepasitikėjimas savo gebėjimais sprendžiant matematikos už duotis yra viena iš rimčiausių šiuolaikinės mokyklos problemų. Re miantis tyrimo rezultatais, metakognityvaus sąmoningumo ugdymu gali būti formuojama labiau teigiama nuostata dėl matematikos mokymosi. Okyere ir kiti (2013) tyrimo rezultatai parodė, kad teigiama mokytojo nuostata dėl matematikos sukelia mokinių pasitikėjimą mokymosi dalyku, o šis pasitikėjimas skatina teigiamą matematikos mokymosi nuostatą. Yuksel (2013) tyrimo duomenimis, pažinimo reguliavimas ir žinios apie pažinimą leidžia prognozuoti nuostatas dėl matematikos ir akademinius pasiekimus (Yuksel, 2013) ir šie tyrimo rezultatai oponuoja kitų tyrėjų (Sperling, et al, 2002; Countinho & Neuman, 2008; Kleitman & Gibson, 2011; Jagals & van der Walt, 2013; Nicolaidou et al, 2003; Juter, 2005; Hemmings et al, 2011) gautiems rezultatams, kad metakog nityvus sąmoningumas tiesiogiai neturi įtakos akademiniams pasiekimams. Tyrimo uždaviniai: 1) išanalizuoti 10–16 metų mokinių nuostatos dėl matematikos ir metakognityvaus sąmoningumo raišką bei palyginti nuostatą dėl matematikos ir metakognityvų sąmoningumą pagal amžių, lytį, akademinius pasiekimus matematikoje; 2) išanalizuoti 10–16 metų mokinių nuostatos dėl matematikos ir metakognityvaus sąmoningumo sąsajas su savo galimybių įsivertinimu; 3) nuspėti metakognityvaus sąmoningumo, nuostatos dėl matematikos ir akademinių pasiekimų matematikoje ryšį
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Free) 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call
