Straipsnyje nagrinėjama, kaip Lietuvos dešiniųjų partijų – Lietuvos krikščionių demokratų partijos ir Lietuvių tautininkų sąjungos – dienraščiai „XX amžius“ ir „Lietuvos aidas“ 1936–1939 m. perteikė ir interpretavo Ispanijos pilietinio karo nacionalistų ideologines pozicijas. Laikraščiuose pateikiama interpretacija vertinama jų partijų ideologinių nuostatų kontekste. Tyrimas grindžiamas S. M. Lipseto ir S. Rokkano skirčių teorija. Rezultatai atskleidė skirtingą, tačiau abiem atvejais atsargų dienraščių vertinimą radikalesnių nacionalistų nuostatų atžvilgiu.

Straipsnyje analizuojama, kas buvo 1624 m. funduoto Kauno benediktinių vienuolyno kapelionais XVII–XIX a., atskleidžiamas Vilniaus vyskupo vaidmuo skiriant kapelionus ir nuodėmklausius. Tyrimas leido išsiaiškinti dvasininkus, kurie dalyvavo Kauno benediktinių amžinųjų įžadų davimo ceremonijoje. Tyrimas parodė, kad Kauno benediktinių nuodėmklausiais dažniausiai buvo Kauno parapinės bažnyčios klebonas, jo žinioje buvusios Straipsnyje analizuojama, kas buvo 1624 m. funduoto Kauno benediktinių vienuolyno kapelionais XVII–XIX a., atskleidžiamas Vilniaus vyskupo vaidmuo skiriant kapelionus ir nuodėmklausius. Tyrimas leido išsiaiškinti dvasininkus, kurie dalyvavo Kauno benediktinių amžinųjų įžadų davimo ceremonijoje. Tyrimas parodė, kad Kauno benediktinių nuodėmklausiais dažniausiai buvo Kauno parapinės bažnyčios klebonas, jo žinioje buvusios Kauno Šv. Kryžiaus bažnyčios dvasininkas arba Kauno dominikonai. Pateikiama žinių apie keletą jėzuitų, bernardinų, augustinų, basųjų karmelitų vienuolių, kurie taip pat epizodiškai buvo benediktinių nuodėmklausiais. Straipsnis parodo įvairių Kauno dvasininkų bendradarbiavimą.

Šiame straipsnyje tiriama, koks buvo Lietuvos vienuolių moterų vaidmuo antisovietinėje katalikų veikloje ir disidentų tinkluose aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose. Analizuojama keletas vienuolių bendruomenių ir asmenų, dalyvavusių antisovietinėje veikloje, pavyzdžių. Taip pat atskleidžiama, kaip moterys pasirinko pasipriešinimo kelią, sunkumus ir rizikas, su kuriomis teko susidurti, įskaitant sovietų persekiojimą ir represijas. Vienuolių moterų pogrindinę veiklą aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose skatino ir padėjo palaikyti keletas veiksnių. Pirma, vienuolės jau buvo įpratusios veikti pogrindžio sąlygomis dėl sovietų antikatalikiškos politikos. Dėl sovietų represijų prieš vienuolių gyvenimą 1940–1950 m. jos jau gyveno mažyčiuose vienuolynuose arba vienos, dirbo pasauliečių darbą ir slėpė, kad yra vienuolės. Antra, vienuolės turėjo reikiamų įgūdžių leisti, spausdinti ir platinti pogrindinę spaudą. Antrojo Vatikano susirinkimo dvasia skatino jas gyventi pagal apaštališkąjį tikėjimą ir jį skleisti.

A breakthrough event in the history of the Eastern Churches in the Polish-Lithuanian Commonwealth was the synod held in Brest in 1596, as a result of which a religious community was established that recognised the authority of the papacy. The Basilian Order, reformed in 1617 and establishing the Lithuanian Basilian Province of the Holy Trinity, was able to be a helpful environment in implementing the idea. In this article, I present the places and circumstances of the foundation of 37 Basilian monasteries in the Grand Duchy of Lithuania in the 17th century and their founders. I analyse the political environments of the founders and the influence of the policy of the rulers of the Polish-Lithuanian Commonwealth on the dynamics of the foundations. I present the territorial conditions of monastic foundations. The results of the analyses showed the decisive role of the religious policy implemented by the monarchs in the 17th century.

The work presents the figure of a unique abbess of the Benedictine monastery in Nesvizh – Euphemia Szaniawska. During her tenure from 1758 to 1799, the abbess had to face a number of problems, including disputes over monastic property, serfs and pledges. Regardless, she was an efficient organiser. As a result, this allowed for the expansion of the monastery buildings, renovation works and the foundation of new temples. The work also shows the abbess’s relationship with her protectors – the Radziwiłł princes, which was related to the existence of the monastery and even its reaction to the most important political events at the end of the Polish-Lithuanian Commonwealth.

Pirmoji potridentinė moterų vienuolyno fundacija Lietuvos Didžiojoje Ku¬nigaikštystėje buvo benediktinių vienuolynas Nesvyžiuje, funduotas Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio. Šiame straipsnyje nagrinėjamos vienuolyno fundacijos aplinkybės, aptariami jo įkūrimo etapai, įskaitant bažnyčios ir vienuolyno pastatų statybą. Į Nesvyžiaus benediktinių vienuolyną atsikėlė vienuolės iš Kulmo vienuolyno, kuriame abatė Magdalena Mortęska įgyvendino reikšmingą reformą, įkvėptą Tridento susirinkimo. Straipsnyje taip pat analizuojama vienuolyno raida pirmaisiais jo veiklos dešimtmečiais, ypač vadovaujant abatei Kristinai Eufemijai Radvilaitei.

Šis straipsnis skirtas XVIII–XX amžiaus pradžios rankraštinio lituanistinio paveldo Lenkijos Silezijos vaivadijos sostinės Vroclavo miesto dokumentų saugyklose apžvalgai. Pagrindinė saugykla, kurioje gausiausia nurodyto laikotarpio lituanistinės medžiagos, yra Nacionalinis Osolinskių institutas, kurio pradininkas buvo kolekcininkas ir Abiejų Tautų Respublikos paveldo tyrinėtojas Juzefas Kajetonas Piotras Maksimilijanas Osolinskis (Józef Kajetan Piotr Maksymilian Ossoliński), gyvenęs XVIII–XIX a. sandūroje. Po šio asmens mirties įkurta biblioteka ilgą laiką veikė Lvive, o po Antrojo pasaulinio karo jos medžiaga buvo padalinta tarp Lenkijos ir Ukrainos Tarybų Socialistinės Respublikos. Galima teigti, kad lituanistinis paveldas, saugomas Osolinskių instituto, nelabai pažįstamas Lietuvos tyrėjams. Čia saugomos su žymiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės aristokratų giminėmis susi¬jusių, taip pat Vilniaus universiteto profesūros bei Vilniaus archeologinės komisijos veikėjų veiklą liudijančios kolekcijos.

The article focuses on the development of the network of convents (female monasteries) in the Kyivan Uniate Metropolitanate from the time of the Union of Brest (1596) to the first half of the 19th century. The first communities of Uniate nuns appeared within the Grand Duchy of Lithuania at the beginning of the 17th century. Unlike the men, they were not united in a single Order but were subordinated to the local bishop. The second half of the 17th century, with its almost continuous wars and internal conflicts in the Polish-Lithuanian Commonwealth, negatively impacted the development of monastic communities. Favourable circumstances for the Uniate Church and its monasticism emerged only in the late 17th and 18th centuries. During this period, three eparchies (dioceses) of the Kyivan Orthodox Metropolitanate joined the Union. Along with the bishops, numerous monastic communities located in these areas accepted the Union. However, between the 1730s and 1760s, there was a gradual dissolution of small convents. One of the main reasons for this was the implementation of the decisions of the Synod of Zamość (1720). The suppression of the Uniate female communities after the three partitions of the Polish-Lithuanian Commonwealth was continued by the Russian authorities, albeit for different reasons. At the end of the 18th century and in the first half of the 19th century, all convents in the Russian Empire were suppressed.

The study presented here deals with the peculiarities of the functioning of the order The Benedictine Nuns of Perpetual Adoration of the Blessed Sacrament in the 18th century. The Sacramental Nuns led a simple, modest life based on a constant rhythm of adoration. Their rule was based on essentially the same principle as that of other Benedictine orders. In view of the fact that most of the historical sources concerning the functioning of the congregation in the 18th century have been destroyed, of particular importance is the found private correspondence of one of the prioress of the order – Maria Augustyna Radziwiłł. Her correspondence (found in The Central Archives of Historical Records in Warsaw) has not previously been analysed by researchers, hence its potential for use in recognising the presented issue is enormous. The aim of the research was to determine what daily life was like in the order during the times of King August III Wettin and Stanislaw August Poniatowski. Of particular importance is the analysis of the economic condition of the monastery, relations with benefactors, the standard of living of the nuns and the implementation of the foundation act. The presented findings are part of a broader current of research on monastic life in the Polish-Lithuanian Commonwealth in the 18th century.

1775 m. išleistuose Gubernijų valdymo nuostatuose imperatorė Jekaterina II įtvirtino generalgubernatoriaus institutą kaip aukščiausią administracinę valdžią general gubernijose, sudarytose iš trijų ar daugiau gubernijų. Generalgubernatoriai buvo priskirti tiesioginei imperatoriaus kontrolei ir turėjo rengti detalias ataskaitas, kuriose būtų pateikiama informacija apie jiems pavesto regiono būklę, aktualias problemas ir politinę kryptį. Šio darbo tikslas – publikuoti Vilniaus generalgubernatoriaus Nikolajaus Dolgorukovo 1832 m. ataskaitą imperatoriui (originalas rusų kalba). Dokumente analizuojama krašto padėtis po 1830–1831 m. sukilimo, aptariami planai regione, pagrindinės problemos bei rusų valdininko požiūris į Vakarines gubernijas.