Abstract

Straipsnyje analizuojami religijos koncepcijos antgamtiniai ir socialiniai elementai. Teigiama, kad dieviškoji religijos esmė yra orientuota į tikėjimą antgamtinėmis jėgomis, dievais, o žmogiškoji nukreipta į žmogų ir į socialinį gyvenimą. Religijos apibūdinimas remiantis arba antgamtiškumu, arba socialumu įgyja abstrakčios alternatyvos formą. Religijos apibrėžimas antgamtine tikrove neišeina už religinio patyrimo fenomenologinio aprašymo ribų. Ateistinis antgamtinės realybės neigimas kartu tampa ir religijos neigimu ir taip panaikina pačią apibrėžimo problemą. Ikimarksistinis ateizmas siekia išspręsti neišsprendžiamą problemą – gnoseologiškai paaiškinti klaidingus įsitikinimus. K. Marxas atskleidė klaidingų pažiūrų pagrindą atrasdamas jį materialioje sferoje – susvetimėjusiuose visuomeniniuose santykiuose ir taip atskleisdamas ideologijos (taip pat ir religinių vaizdinių) iliuzinį pobūdį. Marksizmas atmeta bet kokias religijos galimybes skraidyti abstrakcijų ir idėjų pasaulyje, jis atskleidžia religinio susvetimėjimo pagrindus ir iškelia jų pašalinimo uždavinį. Marksistinio ateizmo požiūriu, religinio susvetimėjimo kritika yra ne teorinis, o praktinis uždavinys.

Highlights

  • Religijos esmės filosofinė įžvalga - komplikuotas uždavinys

  • Bet yra ir kitas būdas išvengti religijos pažinimą deformuojančio· praktinio nusistatymo poveikio - padaryti tą nusistatymą atvirą, prieš­ priešinti jį kitiems nusistatymams ir j ų konflikte surasti mokslinio objektyvumo realizavimą

  • Abstraktus teorinis, ideologijai imanentiškas požiūris į religiją tuo ir yra vienašališkas, kad jis bet kuriai religijai mėgina užkarti tokius atributus ir tokius vertinimus, kurie tinka tik tam tikrai konkrečios religijos raidos fazei; tada religijai tenka ir j ai nepriklausantys nuopelnai, ir j ai nepriklausančios kaltės

Read more

Summary

Introduction

Ką pirmasis gali laikyti paaiškinimu, antrajam yra tiktai problema, dar daugiau,- problema, prie kurios sprendimo jis pats turi prieiti ir jį įsisąmoninti. K. Markso požiūriu, tai atsitinka todėl, kad toks ateizmas, kaip ir religija, jeigu jis neišeina už sąmonės, teorijos ribų, pasilieka ideologijos sferoje ir palieka nepaliestą praktinį žmonių gyvenimą, realius socialinius santykius. Kad ir žemėje įkurdinus religinius vaizdinius, realus žmogaus susvetimėjimas neišnyks­ ta, ir kaip tik todėl religijos klaidų demaskavimas yra neefektyvus ir nepaliečia gyvybinių jos šakD;Ų·

Results
Conclusion
Full Text
Paper version not known

Talk to us

Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have

Schedule a call

Disclaimer: All third-party content on this website/platform is and will remain the property of their respective owners and is provided on "as is" basis without any warranties, express or implied. Use of third-party content does not indicate any affiliation, sponsorship with or endorsement by them. Any references to third-party content is to identify the corresponding services and shall be considered fair use under The CopyrightLaw.