Abstract
Straipsnyje nagrinėjamas politinių institucinių sąlygų ir kolektyvinio smurto santykis, ieškant atsakymo į klausimą, kokie režimo bruožai yra palankūs (nepalankūs) kolektyviniam smurtui pasireikšti didesniu mastu. Remiantis Charleso Tilly teorija, išskiriami du problemos kontekste svarbiausi režimo bruožai (politinės institucinės sąlygos): demokratijos lygis ir režimo pajėgumai; iškeliamos trys empirinėje dalyje testuojamos hipotezės. Taikant kiekybinės grafinės analizės metodą atskleidžiama, kad demokratijos lygio ir kolektyvinio smurto pasireiškimo / laipsnio ryšio nėra. Tačiau galima rasti kolektyvinio smurto ir režimo pajėgumų sąsajų: mažėjant režimo pajėgumams, išauga tikimybė didesniam kolektyvinio smurto laipsniui. Empirinė analizė taip pat parodo, kad geriausiai kolektyvinio smurto pasireiškimą slopina (neleidžia pakilti į aukštą lygį) didelių pajėgumų nedemokratiniai, o didžiausiu jo laipsniu pasižymi mažų pajėgumų nedemokratiniai režimai.
Highlights
Collective violence has been a concern for the social sciences since the Antiquity
This article is focused on the aspect of political institutional conditions: how they are related to the collective violence
According to the third hypothesis, highest levels of collective violence should be expected in the low capacity-undemocratic regimes, moderate levels – in low capacity-democratic and high capacity-undemocratic, lowest levels – in high capacity-democratic regimes
Summary
Pirmojoje (teorinėje) straipsnio dalyje iš pradžių plačiau pristatomas politinio kolektyvinio smurto fenomenas: jo apibrėžimas ir įvairovė. Tai neabejotinai yra kolektyvinis smurtas, kuris susijęs su politika tuo, kad vyriausybė idealiu atveju visuomet turėtų įsikišti į konfliktą kaip trečioji šalis – tačiau patys keliami reikalavimai yra susiję arba su pragmatine nauda konkrečiai nusikalstamą aktą atliekančiai grupei (menkas ryšys su viešuoju interesu), arba apskritai jų motyvas nėra aiškiai interpretuotinas. Ch. Tilly daro prielaidą, kad mechanizmai ir procesai, kurie sukelia kolektyvinį smurtą, yra būdingi visiems šio reiškinio atvejams – ar tai būtų genocidas, ludistų žygiai, ar vairuotojų susirėmimai keliuose (visa tai yra ginčų politikos dalis: vyriausybė visada kažkur operuoja reikalavimų kontekste). Kad kai kurios formos tikrovėje iš dalies ar visiškai sutampa su kitomis: pavyzdžiui, pilietiniame kare ganėtinai sunku atskirti vieną subjektą ir objektą (arba vieną ieškovą, remiantis ginčų politikos terminija)
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a callDisclaimer: All third-party content on this website/platform is and will remain the property of their respective owners and is provided on "as is" basis without any warranties, express or implied. Use of third-party content does not indicate any affiliation, sponsorship with or endorsement by them. Any references to third-party content is to identify the corresponding services and shall be considered fair use under The CopyrightLaw.
