Abstract
This article deals with the paradoxical from the theoretical point of view phenomena – civic political culture in the Swedish parishes. It is assumed that civic political culture is not only and mostly connected with the participation in national political struggles, but active involvement, cooperating with neighbours, into the local public affairs. Swedish political culture is now labeled as consensual, but as such it rests upon the foundations, which were laid down by the collective communal order or so called “communalism” of the 19 th century. Article is mainly based on the analysis of protocolles from the parish or village community meetings (sockenstämmor and bystämmor). These protocolles one can find in the Umeå, Skellefteå and Härnösand archives. It is attempted to throw light on the specificity of village vommunity in Northern Sweden, to disclose features of of its organizational flexibility and to trace impact of lutheran church on the emergence of civic communality. Article shows as well main Lithuanian differences from Sweden in the sphere of communalism.
Highlights
This article deals with the paradoxical from the theoretical point of view phenomena - civic political culture in the Swedish parishes
It is assumed that civic political culture is and mostly connected with the participation in national political struggles, but active involvement, cooperating with neighbours, into the local public affairs
Swedish political culture is labeled as consensual, but as such it rests upon the foundations, which were laid down by the collective communal order or so called
Summary
Šis straipsnis siekia išnagrinėti ir paaiškinti teoretikų požiitriu paradoksalų reiškinį - pilietinę politinę kultūrą Švedijos parapijoseXIXa. Kolektyvistinės, bendruomeninės santvarkos arba vadinamojo "komunalizmo." Straipsnyje, remiantis daugiausia parapijų ir kaimo bendruomenių susirinkimų protokolzĮ medžiaga, saugoma Švedijos archyvuose, o taip pat periodine spauda, kraštotyrine literatūra ir moksliniais tyrinėjimais stengiamasi atskleisti kaimo bendruomenės specifiką Šiaurės Švedijoje, organizacinio kaimo bendruomenės lankstumo bruožus, liuteronų bažnyčios įtaką pilietinio bendruomeniškumo susifonnavimui. Verba yra priešpriešinę parapijinę politinę kultūrą ir pilietinę politinę kultūrą.[1] Bet pastarųjų metų tyrinėjimuose, pavyzdžiui, švedų, ši dichotomija parodoma kaip klaidinga, neatitinkanti realybės, nes kaip tik Švedijos parapijose XIX a. Y. paremtas lygybės, saviorganizacijos, vieningumo ir "bendros naudos" siekimo principais.[3] Yra pastebėta, kad komunalizmo terminas neturėtų būti taikomas bet kuriam kolektyviniam junginiui, o tik politinio pobūdžio teritoriniams dariniams, kurie turi valdymo, teismo ir baudžiamąsias galias. Šio straipsnio tikslas būtų plačiau panagrinėti ypač stiprų kaimo bendruomenių vaidmenį parapijinėje vietos savivaldoje XIX a. Kurie yra saugomi Umea, Skelleftea bei Harnosando archyvuose Švedijoje
Sign-in/Register to view highlights & summary Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a callDisclaimer: All third-party content on this website/platform is and will remain the property of their respective owners and is provided on "as is" basis without any warranties, express or implied. Use of third-party content does not indicate any affiliation, sponsorship with or endorsement by them. Any references to third-party content is to identify the corresponding services and shall be considered fair use under The CopyrightLaw.
