Abstract
Visuomenėje pripažinta, kad galvos smegenų insultas (GSI) yra gyvybei pavojinga būklė. Nors mirtingumas nuo insulto mažėja, cerebrovaskulinės ligos lieka viena pagrindinių mirties ir negalios priežasčių daugelyje Europos Sąjungos šalių, o aukšti sergamumo rodikliai ir sunkios insulto pasekmės yra viena svarbiausių šiandieninės medicinos problemų. Darbo tikslas buvo įvertinti asmenų po GSI funkcinės būklės pokyčius reabilitacijos procese. Tirti 112 GSI sergančių ir besigydančių reabilitacijos įstaigoje pacientų, kurių amžiaus vidurkis 46 metai. Iš jų 53,6 proc. sudarė moterys. Pacientams buvo taikomas kompleksinis reabilitacinis gydymas, kurio metu su pacientais dirbo visa reabilitacijos komanda. Duomenų analizei buvo panaudoti ligos istorijos duomenys. Pacientų sveikatos būklė buvo vertinama du kartus, pacientams atvykus ir išvykstant iš gydymo įstaigos. Jų pažintinės funkcijos buvo vertintos naudojant standartizuotą trumpą protinės būklės tyrimą (MMSE), o savarankiškumas kasdieniame gyvenime vertintas standartizuotu funkcinio nepriklausomumo testu (FNT). Tyrimo duomenys apdoroti SPSS ir STATSTICA programiniais paketais. Statistinės duomenų analizės rezultatai parodė, kad pacientų po GSI funkcinės būklės pokyčiai kito teigiamai, nes reabilitacijos metu pagerėjo tiek pažintinės, tiek kasdienės apsitarnavimo funkcijos. Bendra pacientų pažintinių funkcijų būsena statistiškai reikšmingai skyrėsi, reabilitacijos eigoje gautas stiprus teigiamas ryšys, ką parodo p koeficientas (0,85), kuris reiškia stiprų teigiamą ryšį. O analizuojant bendrą tiriamųjų būklę priklausomai nuo insulto tipo, buvo išsiaiškinta, kad pacientų, sergančių išeminiu GSI, bendroji pažintinių funkcijų būklė buvo geresnė prieš reabilitaciją negu pacientų, sergančių hemoraginiu GSI. Sveikdami jie taip pat pasiekė geresnių rezultatų, jų duomenys statistiškai reikšmingai skiriasi (p0,05). Bendra pacientų savarankiškumo kasdieniame gyvenime būsena taip pat statistiškai reikšmingai skyrėsi reabilitacijos eigoje, o koreliacijos koeficientas p (0,93) parodė labai stiprų teigiamą ryšį. Mūsų tyrimo rezultatai parodė, kad pagerėjo pacientų po GSI, tiek pažintinės, tiek savirūpos funkcijų pokyčiai stacionarinės reabilitacijos eigoje. Taip pat nustatyta, kad gerėjant pažintinėms funkcijoms gerėja ir apsitarnavimas kasdieniame gyvenime. Tą parodo koreliacijos koeficientas p (0,54). Analizuojant sergančiųjų GSI reabilitacijos efektyvumą priklausomai nuo demografinių rodiklių, išsiaiškinta, kad pacientų funkcinės būklės dinamika statistiškai reikšmingai gerėjo priklausomai nuo insulto tipo. Taip pat nustatyta, kad geriau jautėsi pacientai, gyvenantys mieste, negu kaime, nors šie duomenys statistiškai reikšmingai nesiskiria. Išanalizavus funkcinės būklės pokyčius priklausomai nuo lyties, nustatyta, kad geresnė bendra savijauta buvo vyrų nei moterų. Taip pat jų reabilitacija buvo sėkmingesnė nei moterų, nors šie duomenys statistiškai reikšmingai nesiskyrė.
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a callDisclaimer: All third-party content on this website/platform is and will remain the property of their respective owners and is provided on "as is" basis without any warranties, express or implied. Use of third-party content does not indicate any affiliation, sponsorship with or endorsement by them. Any references to third-party content is to identify the corresponding services and shall be considered fair use under The CopyrightLaw.
