Abstract

Tarybų Latvijoje (1940–1941, 1944–1990), kaip ir kitose komunistų okupuotose šalyse, kartu su oficialiai leidžiama žiniasklaida buvo platinami alternatyvūs informacijos šal­tiniai, tokie kaip draudžiami ir slapti leidiniai, kultūros ir intelektinio judėjimo atstovų darbai, kuriuos Sovietų valdžia aštriai kritikavo arba slėpė nuo visuomenės. Straipsnyje nagrinėjami literatūros, išleistos nepriklausomos Latvijos Respublikos laikotarpiu (1918–1940) ir uždraustos sovietmečiu, laikymo ir skaitymo aspektai. Nepaisant pirmuoju okupacijos dešimtmečiu (1944–1954) vykdyto nepriklausomos Latvijos literatūros kūrinių bibliocido (literatūros kūrinių išėmimas iš apyvartos, jų naikinimas dideliais kiekiais, tik riboto kiekvieno uždrausto leidinio egzempliorių skaičiaus laikymas didžiausiose mokslinėse bibliotekose), laikui bėgant prieiga prie šio laikotarpio spausdintinių darbų tapo len­gvesnė. XX amžiaus 8–9-ajame dešimtmetyje mokslininkams ir kvalifikuotiems specialistams buvo leidžiama gana laisvai naudotis knygomis ir periodiniais leidiniais, kurie saugomi trijose mokslinėse bibliotekose ir buvo vertinami kaip pasenę. Kiti šia literatūra besidomintys asme­nys galėjo jos įsigyti Rygos legaliose ir nelegaliose knygų prekyvietėse. Vis dėlto šių knygų kaina buvo gerokai didesnė nei vidutinė sovietinių knygų kaina. Kai kurie spaudiniai ar net ištisos kolekcijos buvo saugomos namų bibliotekose ir masinėse bibliotekose (taip sovietmečiu buvo va­dinamos viešosios bibliotekos). Deja, dėl visiško ir dalinio daugelio autorių draudimo ir šališko politinių, ekonominių ir literatūros procesų Tarybų Latvijoje interpretavimo, kurį pateikė so­vietų istorikai, didžioji visuomenės dalis negalėjo susidaryti tinkamo supratimo apie gyvenimą nepriklausomoje Latvijos valstybėje. Žinomi tik keli autoriai, kurių kūrybinis darbas prasidėjo antroje XIX amžiaus pusėje–XX amžiaus pradžioje arba kurių kūriniai buvo leidžiami sovietme­čiu. Siekiant įveikti šį žinių atotrūkį, XX amžiaus 9-ojo dešimtmečio pabaigoje Latvijoje prasidė­jus Nepriklausomybės sąjūdžiui, bibliotekos dėjo pastangų papildyti savo fondus šio laikotarpio literatūra. Vis dėlto iniciatyvas stabdė ribotas išlikusių egzempliorių skaičius – tai buvo ypač aktualu turint galvoje periodinius leidinius, plačiai skaitytus sovietmečiu. Šią problemą iš da­lies padeda spręsti didelio masto Latvijos kultūros paveldo skaitmeninimo procesas, prasidėjęs 1999 m. kartu su projektu „Paveldas 1: Latvijos periodinių leidinių išsaugojimas“.

Highlights

  • In the Soviet Latvia, like in the other countries where the Communist regime established its rule, there co-existed two cultures: the official – approved by censorship authorities and appropriate in respect of the canons of power ideology – and informal or alternative – not regulated by the power, which was often in opposition to the prevailing ideology and official cultural approaches

  • This paper considers storage and use of books and periodicals, published in the independent Republic of Latvia (1918–1940) and forbidden during the Soviet period

  • The alternative culture of the Soviet Latvia is dealt with only in one collection of articles[2] as well as catalogue of art exhibition[3], and, like in Russia, these publications focus on the life of creative intelligentsia during the occupation period

Read more

Summary

INTRODUCTION

In the Soviet Latvia, like in the other countries where the Communist regime established its rule, there co-existed two cultures: the official – approved by censorship authorities and appropriate in respect of the canons of power ideology – and informal or alternative – not regulated by the power, which was often in opposition to the prevailing ideology and official cultural approaches. In the State Library of LSSR (hereinafter – SL), the descriptions of these publications were placed in the catalogue of the so called obsolete literature (stamped with the letter “y”), which was kept separately from public catalogues and was accessible only to the first and second category readers (researchers and specialists, including librarians and bibliographers) having a bibliographer’s permit. This literature was borrowed for reading at home. Okupācijas varas cenzūras darbība Latvijas Akadēmiskajā bibliotēkā: maģistra darbs [Censorship of the occupation power in the Academic Library of Latvia: Master thesis], Rīga: Latvijas Universitāte, 2007, p

51. See also
Conclusion
Literature and sources
AMŽIAUS 8–9 DEŠIMTMETYJE

Talk to us

Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have

Schedule a call

Disclaimer: All third-party content on this website/platform is and will remain the property of their respective owners and is provided on "as is" basis without any warranties, express or implied. Use of third-party content does not indicate any affiliation, sponsorship with or endorsement by them. Any references to third-party content is to identify the corresponding services and shall be considered fair use under The CopyrightLaw.