Abstract
Kelis dešimtmečius trunkantys teisingumo organizacijoje tyrimai nuosekliai rodo, kad darbuotojai sutinka su tais organizacijos ir vadovų sprendimais ir yra labiau jais patenkinti, kuriuos vertina kaip teisingus (Colquitt, Le Pine, Piccolo, Zapata, & Rich, 2012). Teigiama, kad suvoktas sprendimo, jam priimti taikomų procedūrų ir tarpasmeninio elgesio priimant sprendimus teisingumas priklauso nuo jų atitikties tam tikroms teisingumo taisyklėms (Cropanzano, Rupp, Mohler, & Schminke, 2001). Tačiau net jei vadovai laikosi teisingumo taisyklių, darbuotojai ne visada jų sprendimus vertina kaip teisingus (Cropanzano & Ambrose, 2015). Maža to, kai kurie tyrimai (Brockner & Wiesenfeld, 2005) rodo, kad darbuotojai jiems palankius sprendimus vertina kaip teisingesnius, o pirmenybę teikia toms teisingumo taisyklėms, remiantis kuriomis priimami jiems palankūs sprendimai (Gilliland & Paddock, 2005). Visgi nei toks selektyvus teisingumo taisyklių taikymas praktikoje, nei nagrinėjimas tyrimuose nėra pagrįstas nuoseklia teisingumo taisyklių ir sprendimo palankumo analize. Nėra tyrimų, kurie leistų atsakyti į tiek moksliniu, tiek taikomuoju požiūriais aktualų klausimą, kokiais principais turėtų būti grįsti atskiri žmogiškųjų išteklių vertinimo sprendimai, kad darbuotojai juos vertintų kaip teisingus, ir kaip tai priklauso nuo sprendimo palankumo darbuotojui. Todėl buvo atliktas tyrimas, kuriuo siekiama nustatyti sprendimo palankumo ir teisingumo taisyklių vaidmenį formuojant darbuotojų suvokiamą veiklos vertinimo, darbo užmokesčio ir papildomo atlygio bei galimybės tobulėti sprendimų teisingumą.Tyrimu apklausus 440 įvairių organizacijų darbuotojų nustatyta, kad jei yra priimamas darbuotojui palankus veiklos vertinimo, darbo užmokesčio, papildomo atlygio ir galimybės tobulėti sprendimas, tiek pats sprendimo rezultatas, tiek jam priimti taikytos procedūros ir tarpasmeninis sprendimą priimančio asmens elgesys darbuotojo yra vertinami kaip teisingesni. Be to, nuo sprendimo palankumo darbuotojui priklauso ir teisingumo taisyklių vaidmuo formuojant skirstymo, procedūros ir sąveikos teisingumą visuose žmogiškųjų išteklių valdymo sprendimuose.
Highlights
Several decades of organizational justice research consistently show that employees accept the decisions made by organizations
It is usually agreed that perceived fairness of decision outcomes
different goals of various HRM decisions require the application of different justice rules
Summary
Yra išskiriami trys teisingumo organizacijoje dėmenys: skirstymo (angl. distributive), procedūros (angl. procedural) ir sąveikos (angl. interactional) teisingumas. Yra išskiriami trys teisingumo organizacijoje dėmenys: skirstymo Skirstymo teisingumui vertinti gali būti taikomos trys taisyklės: įnašo, lygybės ir poreikių (Colquitt & Greenberg, 2004). Equality) taisyklė sako, kad visi darbuotojai turi gauti vienodą rezultatą ar atlygį (Leventhal, 1980; Deutsch, 1975), o poreikių Accuracy) taisyklė teigia, kad sprendimų priėmimo ar išteklių paskirstymo procedūros turi būti nešališkos, pagrįstos tikslia informacija ir atitikti etikos principus (Colquitt, 2001; Leventhal, 1980) tam, kad sprendimai būtų tikslūs ir nešališki. Bies ir Moag (1986) pateikė keturias taisykles tarpasmeninio elgesio teisingumui vertinti: atvirumo Šios keturios taisyklės paprastai sujungiamos į du dėmenis: informacinį (angl. informational), kuris apima priimtų sprendimų paaiškinimą ir atvirumą, ir tarpasmeninį (angl. interpersonal), nurodantį pagarbaus ir mandagaus elgesio svarbą (Greenberg, 1993)
Sign-in/Register to view highlights & summary Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a callDisclaimer: All third-party content on this website/platform is and will remain the property of their respective owners and is provided on "as is" basis without any warranties, express or implied. Use of third-party content does not indicate any affiliation, sponsorship with or endorsement by them. Any references to third-party content is to identify the corresponding services and shall be considered fair use under The CopyrightLaw.
