Abstract
The cultural shift that has been taking place over the thirty years since Lithuania regained its independence is bound up with the role of a rapidly changing – in terms of both stage and text – theatre. These changes were mostly expressed through rhetorical formulations of a discourse of “crisis”. It is no exception that this word has been used as a usual descriptor of the state of Lithuanian dramaturgy. Through a discussion of the differing aspects of the relationships between the defenders of the logos theatre and the proponents of stage praxis, this article argues that during the transitionary period that changed Lithuania’s history, and which also supplied the concept of “crisis”, the world of Lithuanian theatre, afflicted with constant perturbations, revealed itself. The multifariousness of “crisis” is also elucidated: at the start of the period of independence the term was used to describe the vacuum problem of Lithuanian drama, after ten years – the lack of current relevant plays, today – the limited access to contemporary dramaturgical texts. The conclusion is thereby drawn, that the dissemination of dramatic texts is not only a prerequisite of lessening the long-lived tensions between text and stage authors, but also of deeper studies of the development of contemporary Lithuanian dramaturgy.
Highlights
Tad šiame tyrime daugiausia dėmesio skiriama lietuvių dramaturgijai ir esminėms jos kaitos ypatybėms, mėginama pasvarstyti, ar pereinamasis laikotarpis, pakeitęs Lietuvos istorijos kryptį su visais šalį ištikusiais socialiniais ir kultūriniais padariniais ir implikuojantis teatro krizės sąvoką, šiandien išsirutuliojo į padėtį, kurią įmanu analizuoti pasitelkiant minėtą žodį, mažai ką pasakantį apie lietuvių dramaturgijos raidos prasmę, struktūrinius draminio teksto pokyčius ir apie galimą išeitį iš „kritinės“ keletą dešimtmečių trukusios situacijos
Šiam užmojui neišvengiamai reikia išryškinti ir iškylančias tokio tyrimo problemas, susijusias su krizės samprata ir jos traktuotėmis teatro sferoje
Y. tam tikroje susiformavusioje sistemoje (kad ir kas tai būtų – šeima, visuomenė, politinė, ekonominė ar kultūros sistema ir pan.), jei ši netikėtai nustoja deramai funkcionuoti dėl vieno kokio nors neaiškaus sutrikimo ar jų gausos
Summary
ISSN 0258-0802 eISSN 1648-1143 LITERATŪRA 63(1), 2021 Po Nepriklausomybės atgavimo Lietuvos teatre vykstančius procesus viešojoje erdvėje lydėjo nuolat atsinaujinančios diskusijos apie vadinamąją lietuvių dramaturgijos krizę.
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Disclaimer: All third-party content on this website/platform is and will remain the property of their respective owners and is provided on "as is" basis without any warranties, express or implied. Use of third-party content does not indicate any affiliation, sponsorship with or endorsement by them. Any references to third-party content is to identify the corresponding services and shall be considered fair use under The CopyrightLaw.