Abstract
Straipsnyje siekiama išanalizuoti esamą Vakarų istoriografijos atliktų holokausto Lietuvoje tyrimų būklę. Pirmoje straipsnio dalyje daugiausia dėmesio yra skiriama pokario ir Šaltojo karo laikotarpio istoriografijai. Nors šis laikotarpis nepasižymėjo būtent Lietuvai skirtų tyrimų gausa, jis turėjo didelę reikšmę holokausto suvokimui, jo istoriniam, teisiniam, moraliniam vertinimui bei pagrindinių sąvokų, tyrimo metodų, kurie vėliau buvo pritaikyti ir vertinant holokaustą Lietuvoje, suformavimui. Antroji straipsnio dalis skirta apžvelgti Vakarų istoriografijos pokyčius, įvykusius pasibaigus Šaltajam karui ir sugriuvus Sovietų Sąjungai. Būtent šis laikotarpis, prasidėjęs XX a. paskutiniame dešimtmetyje, Vakarų istorikų dėmesį nukreipė į Rytų Europą, o Lietuvą padarė vienu iš svarbiausių holokausto tyrėjų vykdomų tyrimų objektu.
Highlights
Stanislovas StasiulisHolokausto tyrimų metodai, suformuoti Šaltojo karo metais, dažnai buvo taikomi ir tyrinėjant holokaustą Rytų Europoje, todėl pirmosios studijos pasižymėjo ne tik faktinių klaidų gausa, bet ir šių šalių konteksto nežinojimu ir neišmanymu, o tai vedė prie labai apibendrinančių teiginių, pavyzdžiui: „Lietuva 1941-aisiais – tai Holokaustas holokauste“25, „lietuviško“ nacionalizmo charakterio, kaip vieno iš pagrindinių motyvų lietuviams kolaboruojant su vokiečiais ir dalyvaujant masinėse žydų žudynėse, pateikimo[26] ar 1996 m
The main aim of this article is to discuss the Holocaust in Lithuania as it appears in the discourse of Western historiography
The first chapter of this article underlines that during the first period, the historiography of the Holocaust was mainly based on the sources of the Trials of the Major War Criminals and the legal proceedings during the subsequent years
Summary
Holokausto tyrimų metodai, suformuoti Šaltojo karo metais, dažnai buvo taikomi ir tyrinėjant holokaustą Rytų Europoje, todėl pirmosios studijos pasižymėjo ne tik faktinių klaidų gausa, bet ir šių šalių konteksto nežinojimu ir neišmanymu, o tai vedė prie labai apibendrinančių teiginių, pavyzdžiui: „Lietuva 1941-aisiais – tai Holokaustas holokauste“25, „lietuviško“ nacionalizmo charakterio, kaip vieno iš pagrindinių motyvų lietuviams kolaboruojant su vokiečiais ir dalyvaujant masinėse žydų žudynėse, pateikimo[26] ar 1996 m. Dėl to svarbiausius darbus apie holokaustą Lietuvoje parašė tie Vokietijos istorikai, kurie pramoko lietuvių kalbą, susipažino su Lietuvos ir užsienio archyvuose esančia medžiaga ir bandė vokiečių okupacijos laikotarpį įvertinti neatsieję jo nuo bendro konteksto, kuris buvo Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais (įskaitant tiek sovietų, tiek vokiečių okupacijas)
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a callDisclaimer: All third-party content on this website/platform is and will remain the property of their respective owners and is provided on "as is" basis without any warranties, express or implied. Use of third-party content does not indicate any affiliation, sponsorship with or endorsement by them. Any references to third-party content is to identify the corresponding services and shall be considered fair use under The CopyrightLaw.
