Editing of Simonas Daukantas: later corrections in “History of the Lithuanian Lowlands” (1828–1834)

Abstract

Simono Daukanto „Istorijos žemaitiškos“ rankraštis (“Istoryje Ƶemaytyszka” – IƵ, rašytas Rygoje 1828–1834 m., saugomas Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, Vilniuje, per 1100 psl. in folio) laikomas švarraščiu, tačiau jame esama Daukanto taisymų. Daukanto autografas buvo nurašytas Juozapo Butavičiaus (Bt) Kretingos vienuolyne prieš 1835 m. gegužės 17 dieną. Daukanto rankraščiuose esantys taisymai skiriami į dvi grupes: ankstesnieji, perkelti ir į Bt, tad Daukanto padaryti prieš rankraščio nurašymą, bei vėlesnieji, daryti po to, kai nurašytas originalas jau buvo grįžęs į Daukanto rankas. Šis straipsnis skirtas vėlesniesiems Daukanto taisymams. Iš modifikuojamų rašybos ypatybių nustatyta, kad vėlesnieji Daukanto „Istorijos žemaitiškos“ rankraščio koregavimai susigrupuoja bent į 4 sluoksnius: 1) galbūt 1842–1845 m. (l. 1v–1v) maždaug „Būdo senovės lietuvių kalnėnų ir žemaičių“ (1845) rašymo metu; 2) galbūt apie 1846 m. (47v, 49r–53v); 3) apie 1850–1854 m. (l. 56v–110v); 4) taip pat apie 1850–1854 m. (l. 155r–519r; bet vėlesnis už 3-iąjį). Pagrindinis pirmojo ir antrojo taisymų sluoksnio tikslas Daukantui buvo pabandyti perdaryti savo ankstesnę IƵ ortografiją, tie bandymai daryti Sankt Peterburgo laikotarpiu. Trečiąjį ir ketvirtąjį sluoksnį Daukantas darė rašydamas „Pasakojimą apie veikalus lietuvių tautos senovėje“ (1850–1854), greičiausia jau sugrįžęs į Lietuvą. Taisymų tikslas čia jau buvo kitas – tikslinti mintį, koreguoti netikslumus ir klaidas.