Dėstytojų ir studentų požiūris į tradicinį mokymą ir mokymąsi bendradarbiaujant

Abstract

Straipsnyje pristatomas tyrimas, kurio tikslas yra daugiau sužinoti apie universitetų dėstytojų bei studentų-mokytojų požiūrį į tradicinį mokymą ir mokymąsi bendradarbiaujant. Tyrimas vyko Vytauto Didžiojo bei Vilniaus pedagoginiame universitetuose. Tyrime dalyvavo 15 abiejų universitetų dėstytojų bei 45 VDU studentai, dirbantys vidurinėse bendrojo lavinimo mokyklose. Visi studentai turėjo bakalauro diplomus ir studijavo taikomosios pedagogikos magistrantūroje. Visi tyrime dalyvavę VDU ir VPU dėstytojai turėjo įvairius daktaro laipsnius – edukologijos, psichologijos, filosofijos bei matematikos. Tyrimo dalyviams buvo pateiktos dvi semantinio diferencialo tipo skalės. Viena jų buvo skirta dėstytojams ir jų buvo prašoma anonimiškai įvertinti mokymą tradicinėse paskaitose bei mokymą mokymosi bendradarbiaujant situacijose. Kita analogiškų 18 bipoliarinių vertinimų skalė buvo pateikta studentams, prašant jų anonimiškai įvertinti mokymąsi tradicinėse paskaitose ir mokymąsi mokymosi bendradarbiaujant situacijose. Gauti rezultatai parodė, kad, vykstant švietimo reformai, Lietuvos mokytojai, kaip ir aukštųjų mokyklų dėstytojai, be tradicinių mokymo metodų, vis daugiau vertina ir mokymosi grupėse (pvz„ mokymosi bendradarbiaujant) metodą. Tyrimo rezultatai leidžia padaryti išvadą, kad studentai mokytojai, kaip ir universitetų dėstytojai, pozityviau vertina mokymąsi bendradarbiaujant nei tradicinį mokymąsi (p < 0,01). Šį mokymosi metodą vertina kaip „demokratiškesnį", „atsakingesnį", „kūrybiškesnį", „aktyvesnį" ir „draugiškesnį" nei tradicinį mokymą paskaitose. Demokratiškesnių bei aktyvesnių mokymosi metodų diegimas (didžioji dalis dėstytojų ir apie 50% studentų-mokytojų teigė, kad dirba grupėmis ir mokymosi bendradarbiaujant metodu) bei aukštas jų vertinimas, nors šis metodas buvo įvertintas kaip „sunkesnis", sudaro prielaidas bendrosioms programoms įgyvendinti.